Paskutinę savo apaštališkosios kelionės Ispanijoje dieną popiežius Leonas XIV skyrė Kanarų salų Bažnyčiai ir migrantų bendruomenei. Tenerifėje jis lankėsi migrantų priėmimo centre, susitiko su integracijos srityje dirbančių institucijų atstovais, aukojo Švč. Jėzaus Širdies iškilmės Mišias ir Pasaulinės maldos už kunigų šventėjimą dienos proga kreipėsi į viso pasaulio kunigus. Savo kalbose popiežius pabrėžė žmogaus orumą, krikščionišką atsakomybę už kenčiančiuosius, migracijos keliamus iššūkius ir galimybes, kunigų pašaukimą į šventumą bei kiekvieno žmogaus pašaukimą kurti bendrystę.
Iš Gran Kanarijos salos penktadienio rytą atskridęs pontifikas lankėsi Lagūnos San Kristobalio vyskupijoje, kuriai priklauso Tenerifės, La Palmos, La Gomeros ir El Hiero salos. Pastaroji laikoma vienais pagrindinių vartų į Europą migrantams iš Afrikos, keliaujantiems pavojinguoju Kanarų salų maršrutu.
Migracijos tema dominavo dviejuose iš trijų svarbiausių popiežiaus susitikimų. Pirmiausia Leonas XIV apsilankė pagrindiniame migrantų priėmimo centre „Las Raices“, vėliau susitiko su institucijų, dirbančių migrantų integracijos srityje, atstovais. Vidurdienį popiežius aukojo šv. Mišias.
Migrantų priėmimo centre Leonas XIV priminė tądien Bažnyčioje švęstą Švč. Jėzaus Širdies iškilmę. Kreipdamasis į susirinkusiuosius prancūzų kalba, jis pabrėžė, kad Švč. Jėzaus Širdis yra Dievo gailestingos ir beribės meilės kiekvienam žmogui ženklas.
„Jėzaus Širdis kentėjo, buvo perverta dėl meilės, tačiau ją guodė ir tie, kurie priartėjo prie kenčiančiojo, kad palengvintų jo skausmą“, – kalbėjo popiežius.
„Jėzaus Širdis kentėjo, buvo perverta dėl meilės, tačiau ją guodė ir tie, kurie priartėjo prie kenčiančiojo, kad palengvintų jo skausmą“, – kalbėjo popiežius.
Leonas XIV taip pat priminė Gerojo Samariečio palyginimą, kuriuo Jėzus parodė, kaip žmogus gali iš gailestingumo tarnauti kitataučiui ir kito tikėjimo asmeniui. Pasak popiežiaus, Dievo meilė padeda gydyti žmonių širdis ir ugdo gebėjimą būti gailestingiems visiems kenčiantiesiems.
Pontifikas paminėjo ir du su Kanarų salomis susijusius Amerikos evangelizuotojus bei šventuosius – brolį Petrą ir Juozapą iš Ankietos. Jis priminė, kad abu jie buvo migrantai, išvykę į nežinią ir atvėrę naujus evangelizacijos bei misijų horizontus.
„Ir mes turime dalytis žmonijos turtais, savo svajonėmis ir kultūromis, tačiau kartu turime būti atviri tam, ką gauname naujoje gyvenimo vietoje“, – sakė Leonas XIV.
Popiežius ragino migraciją išgyventi atsakingai, galvojant apie ateities kartas ir siekiant joms perduoti meilės civilizacijos paveldą. Jo teigimu, žmonių judėjimas tarp valstybių turi svarbią žinią šiuolaikiniam pasauliui.
Cituodamas savo encikliką Magnifica humanitas, Leonas XIV pabrėžė, kad migracija „gali tapti proga tautoms susitikti ir abipusiai praturtėti“.
Pasak popiežiaus, tikrasis atsakas į migracijos iššūkius turi remtis gailestingumu, pagarba žmogaus orumui ir tarpusavio atvirumu, leidžiančiu skirtingoms tautoms bei kultūroms augti kartu.
Popiežius kunigams: šventumas nėra idealas, bet kiekvieno krikščionio tapatybės dalis
Švč. Jėzaus Širdies iškilmės dieną, kai Bažnyčia mini ir Pasaulinę maldos už kunigų šventėjimą dieną, popiežius Leonas XIV paskelbė žinią viso pasaulio kunigams, kviesdamas juos iš naujo atrasti savo pašaukimo šventumą ir vienybę su Kristaus Širdimi.
Žinios pradžioje popiežius priminė Dievo žodžius Izraelio tautai: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas“ (Kun 19, 2). Pasak Leono XIV, šis kvietimas skamba visiems tikintiesiems, tačiau ypatingu būdu kreipiamas į kunigus.
„Šventumas nėra viena iš daugelio galimybių ar abstraktus idealas: jis yra susijęs su pačia kiekvieno žmogaus, trokštančio dalyvauti Prisikėlusiojo gyvenime, tapatybe“, – rašo popiežius.
Toliau Leonas XIV aptaria kunigiškojo gyvenimo paradoksą. Kunigai pašaukti gyventi pagal paties Dievo šventumą, tačiau kartu lieka trapūs ir riboti žmonės. Popiežius primena šv. Pauliaus žodžius apie „lobį moliniuose induose“ (2 Kor 4, 7), pabrėždamas, kad kiekvienas kunigas susiduria su silpnumu, nuovargiu ir žmogišku netobulumu.
Atsakymo į šį iššūkį, pasak popiežiaus, reikia ieškoti pervertame Kristaus šone. Būtent vienybė su Jėzaus Širdimi leidžia kunigui kasdien atnaujinti savo pašaukimą ir ištikimybę Evangelijai.
„Mūsų širdies vienybė su Kristaus Širdimi – tai ne patirtis, skirta tik keliems išrinktiesiems, bet sakramentinis ir eucharistinis kelias, kuriuo visi privalo eiti kiekvieną dieną“, – pabrėžia Leonas XIV.
Popiežius priminė, kad kunigystės malonė nėra vienkartinė dovana. Ji turi būti nuolat gaivinama per Eucharistijos šventimą, maldą, Dievo žodžio apmąstymą ir nuolankią tarnystę žmonėms.
Popiežius primINĖ, kad kunigystės malonė nėra vienkartinė dovana. Ji turi būti nuolat gaivinama per Eucharistijos šventimą, maldą, Dievo žodžio apmąstymą ir nuolankią tarnystę žmonėms.
Pasak Leono XIV, kunigas, kurio širdis yra „nepadalinta, paprasta ir tyra“, geba išlaikyti kontempliatyvų dvasingumą net intensyvios veiklos sąlygomis, būti gailestingas, ištikimas ir džiugiai save dovanojantis kitiems.
„Pasauliui labai reikia ganytojų, kurie skelbtų ne vien žodžius ar programas, bet duotų gyvą sutaikintos širdies liudijimą, skleistų malonų Kristaus šventumo kvapą“, – rašo popiežius.
Leonas XIV taip pat pabrėžia, kad glaudus ryšys su Dievu neturi atitolinti kunigo nuo žmonių. Priešingai, tikras šventumas ugdo artumą, tarnystę ir gebėjimą būti šalia kiekvieno žmogaus.
„Šventumas negali būti gyvenamas vienumoje“, – pažymi popiežius, ragindamas kunigus savo pašaukimą išgyventi bendrystėje su Dievo tauta.
Žinios pabaigoje Leonas XIV kviečia kunigus kasdien atnaujinti savo „Štai aš“ priešais pervertą Kristaus Širdį ir visiškai atsiduoti Viešpačiui. „Visiškai atsiduokite Jam, kad galėtumėte mylėti Jo tautą ta pačia meile, kuria Jis ją myli“, – ragina popiežius.
Visus kunigus jis patikėjo Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Kunigų Motinos, globai. Pasak Leono XIV, Marija, savo širdyje saugojusi Sūnaus slėpinį, gali išmokyti kunigus taip gyventi, kad jų širdys plaktų vienu ritmu su Kristaus, pasaulio Gelbėtojo, Širdimi.
Popiežius migrantams: integracija reiškia ne tik priėmimą, bet ir bendrą atsakomybę
Viename iš paskutiniųjų susitikimų Kanarų salose popiežius Leonas XIV San Kristobalio mieste, Lagūnos Kristaus aikštėje, susitiko su migrantų integracijos srityje dirbančių institucijų atstovais ir dar kartą kreipėsi į pačius migrantus. Savo kalboje jis pabrėžė krikščionišką požiūrį į žmogų, kuris kenčia, ieško vilties ir geresnio gyvenimo.
Popiežius priminė, kad Evangelija moko kiekviename žmoguje matyti Kristų. Pasak jo, Jėzus yra kiekviename išalkusiame, ištroškusiame, nuogame, kalinamame ir svetimšalyje, todėl krikščioniškas žvilgsnis negali apsiriboti vien statistika ar administracinėmis kategorijomis.
„Kiekvienas asmuo yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir yra kažkas daugiau už kategoriją, bylos aplanką ar skaičių“, – pabrėžė Leonas XIV.
Popiežius aiškino, kad krikščioniškas solidarumas yra daugiau nei filantropija ar pagalbos suteikimas. Tikintysis kitame žmoguje mato brolį ar seserį, kuriems reikia Dievo meilės, todėl negali likti abejingas žmonių žūčiai, nevilčiai ar išnaudojimui.
Didelę kalbos dalį Leonas XIV skyrė integracijos sampratai. Jo teigimu, integracija nereiškia savo istorijos, kultūros ar prisiminimų atsisakymo. Tačiau ji taip pat negali virsti uždarų ir viena nuo kitos atsiribojusių bendruomenių kūrimu, kai žmonės gyvena greta, bet iš tiesų nesusitinka.
„Integracija yra abipusis procesas: kas atvyksta, išmoksta gyventi naujoje šalyje, o kas priima, išmoksta savo namus padaryti erdvesniais, neatsisakydamas savo tapatybės ir neuždarydamas širdies“, – sakė popiežius.
„Integracija yra abipusis procesas: kas atvyksta, išmoksta gyventi naujoje šalyje, o kas priima, išmoksta savo namus padaryti erdvesniais, neatsisakydamas savo tapatybės ir neuždarydamas širdies“, – sakė popiežius.
Kreipdamasis į migrantus, Leonas XIV pabrėžė, kad jiems tenka svarbi atsakomybė – atsiverti priimančiai bendruomenei, mokytis jos kalbos, gerbti įstatymus, pažinti papročius ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
„Jums, brangūs broliai migrantai, tenka kilnus ir būtinas šio kelio etapas: su pasitikėjimu atsiverti priimančiai bendruomenei, išmokti jos kalbą, gerbti jos įstatymus, pažinti jos papročius, dalyvauti bendrame gyvenime ir su dėkingumu pasiūlyti savo dovanas“, – kalbėjo pontifikas.
Pasak jo, atsakomybė tenka ne tik atvykusiems žmonėms. Kiekviena priimanti visuomenė taip pat turi pareigų migrantų atžvilgiu. Tik tuomet, kai žmogaus orumas susiejamas su atsakomybe ir nuoširdžiu noru kurti bendrą gėrį, svetimšalis gali atkurti pasitikėjimą, užmegzti naujus ryšius ir tapti visaverte bendruomenės dalimi.
Leonas XIV pabrėžė, kad katalikams integracija negali būti vien socialinis ar administracinis uždavinys. Žmonėms, atvykstantiems į parapijas, reikia ne tik maisto, būsto, darbo ar apsaugos, bet ir bendruomenės, kuri savo gyvenimu liudytų Kristų.
„Tie, kurie atvyksta į mūsų parapijas, alksta duonos, stogo virš galvos, kalbos, darbo ir apsaugos. Jie turi rasti bendruomenę, kuri savo gyvenimo ir žodžio liudijimais leidžia pažinti Jėzų Kristų“, – sakė popiežius.
„Tie, kurie atvyksta į mūsų parapijas, alksta duonos, stogo virš galvos, kalbos, darbo ir apsaugos. Jie turi rasti bendruomenę, kuri savo gyvenimo ir žodžio liudijimais leidžia pažinti Jėzų Kristų“, – sakė popiežius.
Jis priminė, kad evangelizacija neturi būti primetama. Pasak Leono XIV, Bažnyčia turi pagarbiai dalytis tikėjimo dovana ir kartu būti pasirengusi priimti Evangelijos liudijimą, kurį atneša vargstantys ir kenčiantys žmonės.
Kalbos pabaigoje popiežius griežtai kreipėsi į tuos, kurie pelnosi iš migrantų nelaimių. Jis pasmerkė žmonių kontrabandininkus, prekybos žmonėmis organizatorius ir visus, kurie migrantų kančias paverčia verslu.
„Ir iš šios aikštės noriu aiškiai kreiptis į tuos, kurie pelnosi iš nevilties, kurie organizuoja mirties kelius, prekiauja žmonėmis, atima dokumentus, išnaudoja darbininkus, grasina moterims, apgaudinėja šeimas ir paverčia kitų kančias verslu. Sustokite! Atsiverskite!“ – paragino Leonas XIV.
Popiežius pabrėžė, kad galutinis žodis priklauso ne išnaudotojams ar nusikaltėliams, bet Kristui, ir dar kartą pakvietė visus mokytis į kitus žmones žvelgti Viešpaties akimis.
Leonas XIV Kanaruose: nė vienas žmogus nėra sala
Paskutiniu savo apaštališkojo vizito Ispanijoje akcentu tapo Švč. Jėzaus Širdies iškilmės Mišios, kurias popiežius Leonas XIV penktadienio vidudienį aukojo Tenerifės Santa Kruso uoste. Ši Eucharistija užbaigė ne tik dviejų dienų viešnagę Kanarų salose, bet ir visą birželio 6 dieną Madride prasidėjusį popiežiaus vizitą Ispanijoje.
Kreipdamasis į susirinkusius tikinčiuosius, Leonas XIV dėkojo Kanarų salų katalikams už jų tikėjimo ir meilės liudijimą, kurį turėjo progą matyti per visą kelionę.
„Džiaugiuosi galėdamas su jumis švęsti Eucharistiją. Dėkoju už tikėjimo ir meilės liudijimus, kurių tiek daug mačiau per šią savo viešnagę ir kurie yra taip būdingi jūsų salynui, garsėjančiam savo grožiu ir svetingumu“, – sakė popiežius.
„Džiaugiuosi galėdamas su jumis švęsti Eucharistiją. Dėkoju už tikėjimo ir meilės liudijimus, kurių tiek daug mačiau per šią savo viešnagę ir kurie yra taip būdingi jūsų salynui, garsėjančiam savo grožiu ir svetingumu“, – sakė popiežius.
Leonas XIV pastebėjo, kad Kanarų salas supančios jūros platybės savaime skatina žmogų mąstyti apie begalybę ir giliausius širdies troškimus. Pasak jo, žvelgiant į vandenyno horizontą lengva prisiminti kiekviename žmoguje glūdintį pilnatvės ilgesį, taip pat jo džiaugsmus, viltis, nerimą ir kančią.
Tačiau pagrindinė popiežiaus homilijos mintis buvo žmogaus pašaukimas gyventi santykyje su kitais. Jis pabrėžė, kad nors Kanarų salos yra apsuptos jūros, žmogus negali būti suprantamas kaip izoliuota būtybė.
„Iš tikrųjų nė vienas žmogus nėra sala“, – pabrėžė Leonas XIV.
Pasak popiežiaus, Tenerifės geografinė padėtis ir salos Bažnyčiai tenkantys pastoraciniai iššūkiai primena esminę tiesą: žmonės sukurti bendrystei, ryšiui ir susitikimui vieni su kitais.
„Iš tikrųjų nė vienas žmogus nėra sala“, – pabrėžė Leonas XIV.
Leonas XIV pažymėjo, kad jokios kliūtys – nei atstumai, nei pavojai, nei įvairios grėsmės – negali užgesinti žmogaus troškimo žengti pirmyn ir ieškoti ryšio su kitais žmonėmis.
Popiežius atkreipė dėmesį, jog žmogaus gyvenimas visada yra tam tikra kelionė. Vieni visą gyvenimą lieka savo gimtajame krašte, kiti išvyksta savo noru ar yra priversti palikti namus, tačiau nė vienas žmogus nelieka visiškai nejudrus savo vidiniame gyvenime.
„Niekas niekada nestovi vietoje – nesvarbu, ar žmogus visą gyvenimą praleidžia ten, kur gimė, ar keliauja – pats pasirinkęs ar priverstas išvykti“, – sakė popiežius.
Pasak Leono XIV, kiekvieno žmogaus širdyje skamba kvietimas peržengti save patį ir atsiverti kitam. Šis troškimas susitikti, kurti santykius ir ieškoti bendrystės yra ne atsitiktinumas, bet viena svarbiausių žmogaus prigimties savybių.
„Žmogus visada savo viduje girdi kvietimą išeiti iš savęs ir susitikti su kitu. Toks yra žmogaus širdies slėpinys“, – pabrėžė popiežius, užbaigdamas homiliją ir visą savo apaštališkąją kelionę Ispanijoje.
