Pakistano krikščionė paragino tarptautinę bendruomenę neužmerkti akių prieš besitęsiančius nepilnamečių mergaičių iš religinių mažumų grobimus, priverstinį atvertimą į islamą ir priverstines santuokas, perspėdama, kad nukentėjusiųjų šeimos tampa bejėgės siekdamos teisingumo.
Kalbėdama katalikų festivalyje „WeBelieve“, vykusiame netoli Birmingamo (Anglijos), Ribqa Nevash (Ribka Nevaš) teigė, kad Pakistano krikščionės mergaitės kasdien gyvena bijodamos būti pagrobtos, priverstos atsiversti į islamą ir ištekintos už savo pagrobėjų, praneša organizacija „Aid to the Church in Need“ (ACN).
R. Nevash, kuri 2023 m. pabėgo iš Pakistano dėl grasinimų nužudyti, susijusių su jos vieša veikla ginant krikščionių teises, dalinosi, kad tokie atvejai vyksta itin dažnai. Ji išskyrė 13-metės krikščionės Marijos Shahbaz (Marijos Šahbaz) istoriją kaip pavyzdį, su kokiais sunkumais susiduria nukentėjusiųjų šeimos.
Marijos byla sulaukė tarptautinio dėmesio po to, kai vasarį Pakistano Federalinis Konstitucinis Teismas nusprendė, jog jos santuoka su 30-mečiu musulmonu Shehryaru Ahmadu (Šehriaru Achmadu) yra teisėta, nors mergaitės šeima tvirtina, kad ji 2025 m. liepą buvo pagrobta, priversta atsiversti į islamą ir ištekėti už savo pagrobėjo.
Kaip praneša „Christian Daily International“ ir „Morning Star News“, mergaitės artimieji paprašė peržiūrėti šį sprendimą. Jie teigia, kad oficialūs dokumentai rodo, jog Marija nebuvo sulaukusi įstatymų nustatyto minimalaus santuokinio amžiaus, o teismas netinkamai pritaikė Pakistano nepilnamečių santuokas reglamentuojančius įstatymus.
Pakistane nepilnamečių santuokas reglamentuojantys įstatymai skirtingose provincijose skiriasi ir jau kurį laiką yra teisinių ginčų objektas.
Nors Pendžabo provincijoje minimalus santuokinis amžius neseniai padidintas iki 18 metų, Marijos byloje pagrindinis klausimas yra tai, ar galiojantys nepilnamečių santuokų įstatymai buvo tinkamai pritaikyti ir ar teismai gali pripažinti nepilnamečių santuokas.
Pasak ACN, R. Nevash teigė, kad Pakistane priverstinių atsivertimų pasitaiko „kasdien“. Ji sakė, kad nors krikščionių bendruomenės kreipėsi į Pakistano Aukščiausiąjį Teismą, prašydamos grąžinti Mariją šeimai, kol kas ji tebėra vyro, už kurio buvo priversta ištekėti, žinioje.
„Po daugybės pasirašytų peticijų federalinis teismas oficialiai priėmė įstatymo projektą, kad nuo šiol, jei musulmonas vyras nori vesti krikščionę mergaitę, jis gali vesti 14, 15 ar 16 metų mergaitę. Tai visiškai neteisinga“, – sakė ji.
R. Nevash teigė, kad krikščionių šeimos susiduria su nevienodu teisiniu vertinimu ir didelėmis kliūtimis siekdamos teisingumo dėl pagrobtų dukterų.
„Mūsų krikščionims vaikinams ir vyrams neleidžiama vesti musulmonių, tačiau musulmonams vyrams leidžiama vesti mūsų nepilnametes mergaites“, – apgailestavo ji ir pridūrė, kad daugelis nukentėjusių šeimų yra neturtingos ir negali sau leisti nuolat lankytis policijos nuovadose bei dalyvauti ilgai trunkančiuose teismo procesuose. „Jų tėvai verkia. Jie vis dar ieško teisingumo“, – sakė R. Nevash.
Ši problema sulaukia vis didesnio tarptautinio dėmesio. Anksčiau šiais metais JT ekspertai pareiškė didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie krikščionių ir kitų religinių mažumų moterų bei mergaičių grobimus, priverstinį atvertimą ir priverstines santuokas. Remiantis organizacijos „The Voice of Pakistan Minorities“ vertinimu, tokių atvejų kasmet gali būti net iki 2 tūkstančių.
Marijos Shahbaz byla tapo platesnių susirūpinimų dėl religijos laisvės ir religinių mažumų mergaičių padėties Pakistane simboliu.
Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria paragino Pakistano valdžią sustiprinti pagrobtų religinių mažumų mergaičių apsaugą, užtikrinti nukentėjusiosioms galimybę gauti teisinę pagalbą ir sukurti veiksmingą nacionalinį skundų nagrinėjimo mechanizmą.
Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria paragino Pakistano valdžią sustiprinti pagrobtų religinių mažumų mergaičių apsaugą, užtikrinti nukentėjusiosioms galimybę gauti teisinę pagalbą ir sukurti veiksmingą nacionalinį skundų nagrinėjimo mechanizmą.
Paklausta, ar musulmonai Pakistane gali laisvai atsiversti į krikščionybę, R. Nevash atsakė: „Ne, jei jie tai padaro, jie bus nužudyti“, – turėdama omenyje ekstremistų grasinimus ir spaudimą, kuris gali kilti šeimose.
26 metų R. Nevash taip pat prisiminė savo pačios patirtą persekiojimą prieš pasitraukiant iš Pakistano ir priminė 2023 m. rugpjūčio 16 d. Džaranvaloje įvykdytus išpuolius, kai po kaltinimų piktžodžiavimu minios padegė daugiau kaip 25 bažnyčias ir mažiausiai 85 krikščionių namus.
Ji apgailestavo, kad, nepaisant didžiulio niokojimo, atsakingi asmenys iki šiol nėra patraukti atsakomybėn.
R. Nevash paragino žmones pasirašyti organizacijos „Aid to the Church in Need“ peticiją dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio, kuria siekiama sustiprinti religijos ir įsitikinimų laisvės apsaugą.
Šia kampanija siekiama didinti informuotumą apie diskriminaciją, persekiojimą ir priverstinius atsivertimus, kuriuos religinės mažumos patiria tokiose šalyse kaip Pakistanas.
