Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie nuolatinį zyzimą, nepasitenkinimą ir negatyvumo dvasią — kai žmogus, net gyvendamas patogiau nei ankstesnės kartos, vis tiek visur mato, kad „tas negerai, anas negerai“.
Pokalbyje svarstoma, kodėl mums tampa „skanu“ kaltinti kitus, pasilikti aukos pozicijoje, bėgti nuo atsakomybės ir nebematyti Dievo bei kitų žmonių gerumo. Kunigai kalba apie dėkingumo stoką, tikėjimo krizę, žiniasklaidos ir viešo kalbėjimo formuojamą baimės atmosferą, neautentišką gyvenimą, narcisizmą, dorybių stoką, tvirtumo bei susivaldymo trūkumą.
Ši laida kviečia sustoti ir paklausti: ar aš gyvenu savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, ar tik maitinuosi pasaulio šiukšlėmis? Vietoj tamsos keikimo kunigai kviečia uždegti žvakę — mokytis dėkoti, prisiimti atsakomybę, pasitikėti Dievo vedimu, praktikuoti meilę ir kasdien atrasti tikrą krikščionišką autentiškumą.
