Popiežius Leonas XIV atsakė į ateisto laišką, kuriame jis paradoksaliai save pavadino „Dievą mylinčiu“ žmogumi. Jis paaiškino, kad „tikroji tikėjimo problema“ slypi ne tame, ar žmogus tiki Dievą, ar ne, bet ar jo ieško.
Vasario mėnesio žurnalo „Piazza San Pietro“ numeryje popiežius atsakė Rocco (Roko) iš Redžo Kalabrijos, Italijoje, laišką. Vyras klausė: „Kaip įmanoma laikyti save ateistu ir mylėti Dievą? Jaučiu poreikį mylėti Dievą, bet laikau save ateistu – o gal tik manau, kad esu ateistas, o iš tiesų širdies gilumoje ieškau Dievo?“
Siekdamas geriau išreikšti savo vidinę būseną, Rocco atsiuntė popiežiui eilėraštį: Stebiu gamtą, sekdamas kiekvieną jos virsmą: saulėtekį ir jos nusileidimą horizonte; žvaigždėtą dangų ir harmonijos paslaptį. Manau, kad netikiu – esu visiškai įsitikinęs nebūtimi, tačiau vis tiek ilgiuosi Dievo. Mano drama – Dievas! Mano nerimas – Dievas! Ateistas, kuris myli Dievą!
Popiežiaus atsakymas
Šventasis Tėvas padėkojo Rocco už „gražią poeziją“ ir sakė, kad ji priminė jam šv. Augustino garsiausio veikalo „Išpažinimai“ eilutę: „Tu buvai manyje, o aš buvau išorėje. Ir ten Tavęs ieškojau.“
Popiežius pabrėžė, kad vien ši mintis leidžia pasakyti: „Negalima būti ateistu, kuris myli Dievą ir jo nuoširdžiai ieško.“
„Pastaruoju metu nemažai teologų padėjo mums apmąstyti, kad svarbiausia gyvenime yra ieškoti Dievo. Taip, nes tikroji tikėjimo problema nėra tikėti ar netikėti Dievą, bet ieškoti ar neieškoti jo!“ – tęsė popiežius.
Jis pridūrė, kad Dievas „leidžiasi atrandamas širdžiai, kuri jo ieško“, ir galbūt teisingesnė skirtis yra ne tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, bet tarp tų, kurie Dievo ieško, ir tų, kurie jo neieško.
Baigdamas atsakymą, Leonas XIV rašė: „Galima manyti, kad tiki, bet neieškoti Dievo veido ir jo nemylėti; galima manyti, kad netiki, ir būti karštu jo veido ieškotoju, mylinčiu jį taip, kaip tu. Tad, Rocco, visi mes ilgimės Meilės, visi esame Dievo ieškotojai. Ir būtent čia glūdi mūsų gyvenimo orumas ir grožis.“
