„Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį“ (Ef 4, 4) – šiais apaštalo Pauliaus žodžiais pažymėta 2026 metų Maldos už krikščionių vienybę savaitė kviečia krikščionis visame pasaulyje grįžti prie pačios Bažnyčios šerdies. Tai ne tik gražus biblinis šūkis, bet priminimas, kad vienybė nėra pasirenkamas priedas ar ekumeninė diplomatija – ji kyla iš Dievo veikimo ir apibrėžia krikščioniškąją tapatybę.
2026 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitės medžiaga parengta bendradarbiaujant Popiežiškoji krikščionių vienybės skatinimo dikasterijai ir Pasaulio Bažnyčių tarybai (Tikėjimo ir tvarkos komisija).
Šių metų tekstų rengimas patikėtas Armėnų Apaštališkai Bažnyčiai, o galutinė redakcija buvo parengta 2024 m. spalį Armėnijoje, Šventojo Ečmiadzino Motininiame Soste – Armėnų Bažnyčios dvasiniame ir administraciniame centre. Ši vieta nėra atsitiktinė: Ečmiadzinas simbolizuoja ne tik senąją krikščionybės tradiciją, bet ir tikėjimo ištvermę istorinių sukrėtimų akivaizdoje.
Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia laikoma viena seniausių krikščioniškų bendrijų. Ji sieja savo pradžią su apaštalų Tado ir Baltramiejaus skelbimu, o Armėnija 301 m. tapo pirmąja valstybe, priėmusia krikščionybę kaip valstybinę religiją.
Per šimtmečius Bažnyčia buvo ne tik religinė institucija, bet ir tautos dvasinės tapatybės sergėtoja – per persekiojimus, genocidą, priverstines migracijas ir šių dienų konfliktus. Todėl 2026 metų Maldos savaitės tekstuose vienybės tema skamba ne teoriškai, o kaip išgyventa patirtis: kai bendrystė su Kristumi tampa atrama, leidžiančia išlikti ir liudyti viltį.
Pagrindiniu bibliniu tekstu 2026 metams pasirinkta Laiško efeziečiams ištrauka (Ef 4, 1–13). Apaštalas Paulius čia ragina krikščionis gyventi taip, „kaip dera pašaukimui“, ir pabrėžia, kad tikroji vienybė gimsta iš nuolankumo, romumo, kantrybės ir tarpusavio meilės.
„Vienas kūnas ir viena Dvasia“ nereiškia vienodumo ar skirtumų panaikinimo. Priešingai, Paulius kalba apie dovanų ir tarnysčių įvairovę, kuri skirta ne susiskaldymui, bet Kristaus Kūno ugdymui, kol visi pasieks tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą.
vienybė pirmiausia gimsta iš maldos, atsivertimo ir bendro tikėjimo išpažinimo.
Svarbus 2026 m. ekumeninių pamaldų pasiūlymas, pavadintas „Šviesa iš šviesos dėl šviesos“. Šis pavadinimas remiasi Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo žodžiais apie Kristų – „Šviesa iš šviesos“. Pamaldų struktūra įkvėpta senosios Armėnų Bažnyčios liturginės tradicijos ir šv. Nerseso Maloningojo kūrybos.
Čia Kristaus šviesa tampa centriniu simboliu: jei Kristus yra pasaulio Šviesa, tuomet krikščionių susiskaldymas yra tamsa, žeidžianti Evangelijos liudijimą. Todėl vienybė pirmiausia gimsta iš maldos, atsivertimo ir bendro tikėjimo išpažinimo.
Lietuvoje Maldos už krikščionių vienybę savaitė kasmet minima sausio 18 – 25 dienomis bendromis pamaldomis, susitikimais ir dialogu tarp skirtingų krikščioniškų tradicijų. 2026 metų tema kviečia šią patirtį pagilinti ir perkelti į kasdienybę.
„Vienas kūnas ir viena Dvasia“ tampa klausimu ne tik Bažnyčių vadovams, bet kiekvienam tikinčiajam: ar mano žodžiai ir veiksmai kuria taiką, ar aš gebu klausytis ir gerbti kitą, ar mano tikėjimas tampa bendrystės, o ne susiskaldymo šaltiniu.
Krikščionių vienybė, kaip primena apaštalas Paulius, kyla iš vienos vilties. Tai viltis Kristuje, kuri peržengia tautines, kultūrines ir konfesines ribas. Maldos už krikščionių vienybę savaitė 2026 metais kviečia šią viltį ne tik apmąstyti, bet ir gyventi – kad Bažnyčia iš tiesų būtų atpažįstama kaip vienas kūnas ir viena Dvasia.
