O Emmanuel, Rex et legifer noster, exspectatio Gentium, et Salvator earum: veni ad salvandum nos, Domine, Deus noster.
„O Emanueli, mūsų Karaliau ir įstatymų leidėjau, tautų viltie ir jų Gelbėtojau! Ateik ir išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve.“
Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu. (Iz 7,14)
Emanuelis – „Dievas su mumis“ – yra didysis Advento pažadas: Dievas yra nenutolęs, bet ateina gyventi žmogaus istorijoje. Jis yra Karalius ir Įstatymo davėjas ne iš aukšto, o būdamas arti, tapęs mūsų broliu. Bažnyčia meldžiasi šią paskutinę „O“ antifoną su tikrumu, kad laukimas baigiasi: Dievas jau yra su mumis ir gelbsti ne žodžiais, bet savo buvimu.
