Iš šventosios Evangelijos pagal Matą
Anuo metu Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negales.
Matydamas minias, Jėzus gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“
Pasišaukęs dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visokias ligas bei negales.
[Jis sakė]: „Lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino Dangaus Karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“
„Jėzus matė ne tik žmonių kūnus, bet ir jų sielų žaizdas. Todėl Jo gailestingumas kilo ne iš užuojautos, o iš Tėvo meilės gelmės: jis troško ne tik pamokyti, bet pagydyti ir sugrąžinti paklydusias avis. Ir todėl, kad pjūtis buvo didelė, Jis pasirinko mokinius ne dėl jų išminties, bet kad per juos pasireikštų Dievo galia.“
Šv. Jonas Auksaburnis, Homiliae in Matthaeum
