Technomagnatas homoseksualas, „mafijos“ vadovas ir politinis filosofas – už Jungtinių Valstijų prezidento nugaros stovi viena įtakingiausių jėgų Vakarų pusrutulyje. Skirtingai nei Elonas Muskas, Peteris Thielis (Peteris Tilis) žinomas ne daug kam, tačiau būtent jis gali būti vadinamasis „pilkasis kardinolas“.
Tikslus statymas
Apie Thielio įtakos mastą Baltiesiems rūmams liudija vienas faktas: jo globotinis – Jungtinių Valstijų viceprezidentas JD Vance’as. Jie susipažino 2011 metais. Šį susitikimą JD vadino „vienu svarbiausių savo gyvenimo įvykių“ ir pripažino, kad jo pažiūras didele dalimi suformavo Thielis.
Vėlesniais metais būsimas viceprezidentas dirbo Thielio investicinėje bendrovėje Mithril, kurios pavadinimas paimtas iš verslininko mėgstamų Tolkieno knygų apie Viduržemį. Per Senato rinkimus 2022-aisiais Vance’as iš savo globėjo gavo rekordinę sumą, kada nors skirtą vienam kandidatui – 15 milijonų dolerių.
Kaip parodė laikas, šis statymas visiškai pasiteisino.
Interneto bumas ir „PayPal mafija“
Tokias plačias perspektyvas Thieliui atvėrė interneto bumas, sukrėtęs pasaulį praėjusio amžiaus pabaigoje. Jaunas amerikietis, kilęs iš vokiečių šeimos, svajojo sukurti visiškai naują mokėjimų būdą, galintį pakeisti tradicinę sistemą su popieriniais pinigais ir čekiais.
1999 metais jis tapo vienu žinomos įmonės PayPal bendraįkūrėjų – šiandien ji valdo internetinius pervedimus daugelyje pasaulio šalių.
Žmones, kilusius iš šios įmonės vadovybės (ir ne tik juos), komentatoriai vadina „PayPal mafija“, o Peterį Thielį – jos „donu“. Ir nenuostabu: daugelis iš jų vėliau stojo prie ne vieno sėkmingo projekto vairo – nuo vaizdo talpinimo platformos YouTube iki dirbtinio intelekto sistemų.
Donaldo Trumpo pergalė atvėrė jiems duris į Baltuosius rūmus. Tikėtina, kad Muskas niekada nebūtų tapęs tokiu įtakingu politiniu veikėju, jei nebūtų buvęs šios „grupuotės“ narys. Mat su Thieliu jį sieja senas abipusiai naudingas verslo partnerystės ryšys.
Žinoma, kad 2002 metais Muskas iš PayPal akcijų uždirbo 165 milijonus dolerių, kurių didžiąją dalį investavo į SpaceX ir Tesla.
Palantir galia
Vis dėlto internetinių mokėjimų sistema nėra vienintelis Thielio verslo interesas – jo turtas šiandien vertinamas apie 11,2 milijardo dolerių. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolio jis sukūrė duomenų rinkimo ir apdorojimo sistemą Palantir. Pirmasis investuotojas buvo CŽA.
Šiandien sistema naudojasi tiek JAV specialiosios tarnybos, įskaitant Pentagoną, tiek komercinės struktūros – pavyzdžiui, bankai.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Palantir teikia pagalbą Kyjivui – padeda rinkti žvalgybos duomenis, saugiai perkelti kariuomenę ir tiksliau nutaikyti bepiločius bei raketas.
Be to, įmonė teikia karinę pagalbą ir Izraeliui. Sėkmė versle Thieliui atvėrė kelią į politiką. 2016 metais jis tapo Trumpo rėmėju, tačiau vėliau dėl to gailėjosi. Viename interviu jis net sakė, kad daugiau niekada nerems nė vieno kandidato. Vis dėlto vėliau pakeitė nuomonę.
„Aš vis dar tvirtai palaikau Trumpą ir JD (Vance’ą). Nusprendžiau nebeskirti pinigų politiniams tikslams, bet padedu jiems visais kitais įmanomais būdais“, – sakė Thielis prieš balsavimą.
„Mafijos“ mąstytojas
Vien remti politikus Thieliui nepakanka. Jau tris dešimtmečius jis atvirai pristato save kaip konservatyvaus libertarizmo mąstytoją.
Jo politinės pažiūros pradėjo formuotis dar vaikystėje. Priešiškumas fizinėms bausmėms ir mokyklinei uniformai jame išugdė pasibjaurėjimą vienodumu ir reglamentacija, todėl jis tapo nuosekliu individualizmo šalininku.
Jaunojo Thielio knygų lentynoje greta Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos ir Tolkieno fantazijos kūrinių stovėjo libertarizmo ideologės Ayn Rand darbai. Jo idealu buvo 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, kurio griežtas antikomunizmas darė jam didelį įspūdį.
Būtent aštuntajame dešimtmetyje būsimo milijardieriaus sąmonėje įsitvirtino socialinės paramos mažinimo idėja. Jo nuomone, laisvė ir demokratija šiandien – nesuderinamos sąvokos.
„Nuo 1920 metų reikšmingas socialinės paramos gavėjų skaičiaus augimas ir moterų rinkimų teisės suteikimas – dviem visuomenės grupėms, kurios, kaip žinoma, nepritaria libertarams – pavertė terminą „kapitalistinė demokratija“ oksimoronu“, – yra pasakęs Thielis 2009-aisiais.
Dar 1995 metais Thielis kartu su Davidu Sacksu – „PayPal mafijos“ nariu, vėliau paskirtu atsakingu už dirbtinį intelektą ir kriptovaliutas Trumpo administracijoje – parašė knygą „Įvairovės mitas“, kurioje griežtai kritikavo pozityvios diskriminacijos, politinio korektiškumo ir multikultūralizmo idėjas.
Po dvidešimties metų savo esė „Prieš edenizmą“milijardierius sukritikavo „žaliąją darbotvarkę“, esą trukdančią mokslui ir technologijoms kurti „šviesią ateitį“.
Milijonų numylėtinis
Nepaisant technokratinių pažiūrų, Thielis ne kartą teigė, kad jo pasaulėžiūros pagrindas – krikščionybė. Tikėtina, kad būtent jis turėjo įtakos Musko požiūrio į tikėjimą pokyčiui, kuris kardinaliai pasikeitė praėjusiais metais.
„Nesu tikras, ar egzistuoja kokia nors aukštesnė sąmonė, stebinti kiekvieną mūsų žingsnį, vertinanti jį pagal kažkokius kriterijus ir sprendžianti, kur pateksime po mirties“, – sakė SpaceX įkūrėjas dar 2013-aisiais. Dabar jis tvirtina „giliai tikintis krikščionybės principais“.
„Thielizmas“ ypač populiarus Silicio slėnyje. Filosofija, kuri teikia pirmenybę pažangai, o ne taisyklėms, imponuoja daugeliui jaunų verslininkų JAV Vakarų pakrantėje. Vesdamas kursus ir seminarus Stanforde, Thielis ne tik perduodavo estafetę naujai „technologinių atlantų“ kartai, bet ir mezgė ryšius.
Todėl aukštųjų technologijų pasaulyje netrūksta jo globotinių – „šeimos“ karių. Nenuostabu, kad politiniai motyvai jaučiami beveik visuose milijardieriaus darbuose ir pasisakymuose. PayPal mafija turi išlikti vieninga politinėse pažiūrose, pagrįstose „dono“ įsitikinimais.
Būdamas abortų priešininku ir amerikiečių demografijos šalininku, Thielis taip pat yra atviras gėjus. Jis remia organizacijas, ginančias seksualinių mažumų teises, ir priešinasi vienalyčių santuokų draudimui. Vienoje respublikonų konferencijoje, sakydamas kalba, jis pabrėžė, kad didžiuojasi esąs gėjus.
Thielis turi JAV ir Naujosios Zelandijos pasus. Jis gimė Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, chemijos inžinieriaus šeimoje. Iki persikeldamas į Kaliforniją 1977 metais, jis gyveno Pietų Afrikos Respublikoje ir Pietvakarių Afrikoje (dabartinėje Namibijoje).
Gėjus migrantas mažai atitinka tradicinį respublikonų konservatyviosios elito sampratą. Galbūt būtent todėl Thielis mieliau lieka politiniame šešėlyje, o Muskas atvirai demonstruoja, kad jam Baltųjų rūmų durys visuomet atviros.
Taigi, kol Trumpas kovoja su „giliąja valstybe“, už jo nugaros auga ne mažiau prieštaringa, bet įtakinga jėga, kuri dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Kur ši paslaptinga JAV „eksperimentinė sąjunga“ nuves Ameriką – didelis klausimas.
Paskaitos apie Antikristą – nauja Thielio mįslė
Serija uždarų paskaitų apie Antikristą, kurias rengia Thielis, kelia klausimą ir audrina liberalų analitikų vaizduotes, kas iš tiesų vyksta šių susitikimų užkulisiuose.
Neseniai vienas jų dalyvis paviešino savo konspektus – ir už tai sulaukė pasekmių. Technologijų darbuotojo Kshitij Kulkarni, programinės įrangos įmonės Succinct protokolų tyrimų vadovo, paskelbti pirmosios paskaitos užrašai (vėliau pašalinti iš jo asmeninės svetainės) suteikė aiškiausią iki šiol vaizdą apie tai, kas aptariama šiuose slaptuose susitikimuose.
Kai San Fransisko Commonwealth Club salėje prasidėjo išparduoti renginiai, kvietime buvo lakoniškai nurodyta, kad Thielis „kalbės apie biblinio Antikristo temą“ ir aptars jos „teologinius, istorinius, literatūrinius ir politinius aspektus“. Taip pat buvo įspėta, kad renginys yra „ne viešas“.
Nepaisant technokratinių pažiūrų ir homoseksualumo, Thielis ne kartą teigė, kad jo pasaulėžiūros pagrindas – krikščionybė.
Kulkarni, paskelbęs užrašus esė forma (vėliau juos ištrynęs), netrukus buvo pašalintas iš likusių paskaitų – apie tai pranešė ACTS17 Collective vadovė Michelle Stephens, teigdama, kad jis pažeidė konfidencialumo taisykles.
Pasak jo, pirmoji paskaita iš esmės kartojo Thielio ankstesnes mintis: Antikristas esą panaudos Armagedono ar visuotinės katastrofos baimę, kad sutelktų valdžią ir sukurtų „vieningą pasaulinę vyriausybę“.
Thielis aiškino, kad žmonija po atominių ginklų išradimo įgijo technologiją pati save sunaikinti – taip priartėdama prie Armagedono. Dabar šią baimę dar labiau didina dirbtinis intelektas ir „superintelekto“ paieškos technologijų sektoriuje.
Thielis, anot užrašų, teigė, kad visuotinis egzistencinių grėsmių jausmas sudaro sąlygas Antikristui iškilti – tam, kuris, žadėdamas taiką ir saugumą, pasitelkia reguliavimą, kad užgniaužtų technologinę pažangą.
Anksčiau Thielis buvo pusiau juokais yra sakęs, kad Greta Thunberg galėtų būti Antikristas, tačiau jos vardas paskaitoje nepaminėtas. Kulkarni rašė: „Kaip Antikristas iš tiesų įgyja valdžią? Vėlyvosios modernybės laikais pagaliau turime atsakymą – kalbėdamas nuolat apie Armagedoną (arba sekuliariai – apie egzistencinę riziką). Jis rieda ant apokaliptinio nerimo bangos.“
Paskaitoje, anot užrašų, buvo cituojamos Biblijos vietos – Danieliaus 12:4, Mato 24:35–36, Pirmasis laiškas tesalonikiečiams 5:3, Antrasis tesalonikiečiams 2:6 ir Apreiškimas Jonui 9:6.
Thielis apie Antikristą kalba jau bent metus. Verta prisiminti, kad biblinis personažas, pasak krikščioniškos tradicijos, turi pasirodyti prieš Paskutinį teismą ir siekti atitraukti žmones nuo Kristaus.
Ši tema susilaukė didesnio dėmesio po interviu su „New York Times“ apžvalgininku Rossu Douthatu, kai šis užsiminė, jog Thielis, kurdamas tokias technologijas kaip duomenų analizės sistema Palantir, pats gali prisidėti prie „Antikristo eros“ atėjimo – ir Thielis šios minties iki galo nepaneigė.
Anksčiau Bloomberg pranešė, kad Izraelio gynybos pajėgos naudojo Palantir programinę įrangą taikiniams Gazos ruože nustatyti, o Wired rašė, jog JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba moka Palantir už realaus laiko sekimo įrankį, skirtą nelegaliems imigrantams identifikuoti ir stebėti.
Taip išryškėja paradoksali figūra: krikščioniškos vizijos ir apokaliptinių idėjų kupinas technologijų magnatas, kuris pats kuria įrankius, galinčius pakeisti žmonijos ateitį.
