Ženevoje vykusios derybos tarp JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų tapo vienu iš ryškesnių posūkių ilgame Ukrainos karo kontekste.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytas 28 punktų planas sukėlė prieštaringas reakcijas, tačiau jis akivaizdžiai paskatino naują diplomatinių sprendimų paieškos etapą. Nors Kyjivas ir nemaža dalis Europos sostinių įžvelgia grėsmę, kad kai kurie siūlymai gali būti per daug palankūs Maskvai, negalima nepastebėti, kad būtent šis planas pirmą kartą nuo 2022 metų pasiūlė konkrečią, detaliai struktūruotą taikos architektūrą. Ir būtent tai, pasak politologų, yra jo didžiausias pranašumas.
Tarptautinės politikos analitikas dr. Danielis Whitmore’as pažymi, kad Europai tebetrūksta vieningos strategijos, o jos požiūris dažnai remiasi 2022-ųjų optimizmu, kai buvo tikimasi greitos Rusijos karinės nesėkmės. „JAV planas, kad ir koks sudėtingas, įvardija tai, ko Vakarai iki šiol vengė pripažinti – kad konfliktas pasiekė riba, kurioje reikia ieškoti realistiškų sprendimų, o ne gyventi norų mąstymu“, – sako jis.
Panašiai kalba ir Džoržtauno universiteto ekspertė prof. Ellen McCarthy, pabrėždama, kad Trumpo administracija į karą žvelgia labiau per interesų, o ne moralinės simbolikos prizmę: „Derybos nėra kapituliacija. Tai būdas pereiti prie kitos konflikto fazės, kurioje mažėja rizika Ukrainai, Europai ir pasauliui.“
Kyjivo politologas Mykola Kapranovas teigia, kad Ukrainai būtų naudinga žiūrėti į planą ne kaip į spaudimą, o kaip į galimybę išsiderėti ilgalaikes saugumo garantijas, kurių šiuo metu dar nėra. Tai, jo žodžiais, „vienintelis realus būdas pereiti į kitą karo stadiją, nes nei Europa, nei JAV nebeatlaiko dabartinės karo logikos be aiškaus strateginio horizonto“.
Derybos nėra kapituliacija.
Vertinant dabartinę situaciją, būtina pripažinti, kad karas jau nesivysto taip, kaip Vakarai tikėjosi prieš porą metų. Europos valstybių politinė valia silpnėja, gynybos pramonė nespėja patenkinti Ukrainos poreikių, o dalis visuomenių ima reikšti abejonę dėl ilgalaikės paramos. JAV politinė dinamika taip pat keičiasi: Trumpo tonas griežtesnis, tačiau jo administracija aiškiai signalizuoja, kad derybos turi būti pradėtos dabar, kol įmanoma įtvirtinti Ukrainai bent minimalius strateginius saugumo elementus. Tai yra pragmatiškas, nors ir nelengvas požiūris.
Būtent todėl reikia vertinti Trumpo planą kaip vieną iš racionaliausių esamų variantų. Jis nėra tobulas ir neišvengiamai kelia rizikų, tačiau šiandieninė geopolitinė realybė yra tokia, kad karas gali užsitęsti dar ilgai, nebent atsirastų išorinė struktūra, kuri priverstų abi puses bent iš dalies koreguoti savo pozicijas. Plane esantys saugumo garantijų, infrastruktūros apsaugos ir atstatymo mechanizmai sudaro pagrindą pereiti prie derybų, kuriuose Ukraina galėtų derėtis dėl realių, o ne tik simbolinių tikslų.
Svarbu ir tai, kad kol Europa nepateikia jokio alternatyvaus, detalizuoto taikos plano, vien emocinis Trumpo iniciatyvos atmetimas būtų neatsakingas. Pragmatiška diplomatija visuomet reikalauja sunkesnių sprendimų. Jeigu derybos, paremtos JAV planu, gali sumažinti aukų skaičių, sukurti ilgalaikę saugumo struktūrą ir suteikti finansinį atstatymo modelį, tai yra kryptis, kurią verta svarstyti ne per emocijų, o per realios situacijos karo lauke, prizmę. Šiuo metu tai yra bene nuosekliausias ir konkrečiausias siūlomas kelias, kurio ignoruoti nebegalima.
Tik faktai
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Ženevos derybų pareiškė, kad pasiekta pažanga dėl karo belaisvių ir pagrobtų vaikų grąžinimo, tačiau tikros taikos dar toli.
• JAV pateiktas 28 punktų planas sulaukė stiprios kritikos Europoje ir Kyjive, nes jame numatyti keli Maskvai palankūs reikalavimai.
• Zelenskis pabrėžė, kad Rusija siekia „teisinio pripažinimo tam, ką ji pavogė“, todėl Ukraina privalo išlaikyti savo principines pozicijas.
• Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir kiti ES lyderiai Angoloje surengė skubias konsultacijas dėl bendros pozicijos.
• Po Ženevos susitikimo JAV ir Ukraina paskelbė, kad bet koks susitarimas turi visiškai užtikrinti Ukrainos suverenitetą.
• JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad derybos padarė „didelę pažangą“, o neišspręsti klausimai nėra neįveikiami.
• Rusija pareiškė, kad oficialiai nėra informuota apie Ženevos derybų rezultatus, tačiau pripažino, kad JAV planas jai iš esmės palankus.
• Italijos premjerė Giorgia Meloni mano, kad plane esama vertingų punktų, tačiau būtina aiškiai aptarti teritorijų, kariuomenės ir atstatymo klausimus.
• D. Trumpas spaudžia Ukrainą iki lapkričio 27 d. patvirtinti planą ir viešai reiškia nusivylimą Kyjivo reakcija.
• Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina ir toliau vertina JAV pagalbą, kuri nuo pat karo pradžios gelbėjo gyvybes, įskaitant „Javelin“ sistemas.
