Šeštadienį Vokietijos Sinodinio kelio pirmininkė apkaltino Vatikaną, kad šis „nuvertė” Vokietijos katalikus.
Lapkričio 19 d. išplatintame pareiškime pasaulietė Irme Stetter-Karp (Irmė Šteter-Karp), kuri yra Vokietijos katalikų centrinio komiteto (ZdK) pirmininkė ir viena iš Sinodinio kelio pirmininkų, teigė, kad praėjusią savaitę Vatikano išsakyta „esminė Sinodinio kelio kritika” „ne tik nublanksta prieš Vokietijos vyskupus, kurie didžiąja dalimi mano, kad reformos yra būtinos. Ši kritika taip pat neatsižvelgia į daugelio katalikų nepakantą dėl savo Bažnyčios”.
Šešiasdešimt trys Vokietijos vyskupai praėjusią savaitę buvo atvykę į Romą pokalbių su popiežiumi Pranciškumi ir Romos kurija.
Penktadienį paskelbtame bendrame Šventojo Sosto ir Vokietijos vyskupų konferencijos pareiškime kalbama apie dialogą ir kantrybę, tačiau visa kita rodo, kad Vatikanas ir Vokietijos prelatai nelabai sutaria dėl proceso, kuris sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje ir perspėjimus apie naują schizmą Vokietijoje.
Trokšta permainų
Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) šeštadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad neketinama nukrypti nuo katalikybės. Priešingai, sakė jis, Sinodinio kelio šalininkai nori išlikti katalikais, bet jie nori „būti katalikais kitaip”.
Pasau vyskupas Stefanas Osteris (Štefanas Osteris) buvo vienas pirmųjų Vokietijos vyskupų, pasisakiusių po vizito Romoje. Jis pabrėžė, kad „nė karto nebuvo padaryta jokių nuolaidų” Vokietijos procesui.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad penktadienio susitikime nedalyvavo popiežius Pranciškus, „priešingai nei tikėjomės ir priešingai nei buvo paskelbta iš pradžių”.
Tai, kad popiežius nedalyvavo susitikime su valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu (Pietro Parolinu) ir kai kurių kitų dikasterijų vadovais – nors iš pradžių buvo skelbta – Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas įvertino teigiamai.
Liko nežinioje
Limburgo vyskupas G. Bätzingas sakė: „Popiežius yra sumanus jėzuitas. Jis leido mums tarpusavyje kovoti kaip broliams”.
Jis sakė, kad kai kurie Vokietijos vyskupai siekė „aiškumo” dėl prieštaringų Sinodinio kelio nutarimų, užduodami klausimus, kad gautų aiškius atsakymus” į juos, t. y. „ar tai įmanoma, ar ne?”.
G. Bätzingas sakė: „Ir aiškaus atsakymo nebuvo. Esu už tai dėkingas.”
Nors Romos kurija gali dar kartą apibendrinti „savo prieštaravimus ir susirūpinimą” dėl Vokietijos proceso, Sinodinis kelias priėmė savo sprendimus, taip pat ir dėl nuolatinės Sinodo tarybos, pridūrė G. Bätzingas.
Liepos mėnesį Vatikanas dėl šių sprendimų įsikišo, įspėdamas apie naujos schizmos Vokietijoje grėsmę.
Vyskupas S. Osteris penktadienį sakė, kad Vatikano prefektai, ypač kardinolas Luisas Ladaria, vadovaujantis Tikėjimo mokymo dikasterijai, ir kardinolas Marcas Ouellet (Markas Velė), Vyskupų dikasterijos prefektas, „labai aiškiai pasakė, kad jie nori tęsti dialogą su Vokietijos vyskupais, taip pat apie Sinodinio kelio Vokietijoje sprendimus ir rezultatus”.
Tuo pat metu, kaip teigė S. Osteris, jis niekur nepastebėjo nuolaidumo, o veikiau „aiškų prieštaravimą” esminiais klausimais, tarp kurių buvo moralinis mokymas ir Bažnyčios vaidmuo bei struktūra.
