REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Prancūzijos pastorė: dėl kryžiaus prireikė neperšaunamų langų

Prancūzijos protestantų pastoriai įspėja apie, jų vertinimu, didėjantį priešiškumą krikščionims ir smurtą šalyje, kurioje pastaruoju metu nesiliauja politinė įtampa bei protestai. Jie taip pat kalba apie sudėtingą religinę aplinką ir mažėjantį krikščionių skaičių.

Krikščioniškos televizijos CBN reportaže pristatomos Prancūzijos krikščionių patirtys vietovėse, kuriose didelę gyventojų dalį sudaro musulmonai. Paryžiaus krikščionių centro „Paris Christian Centre“, veikiančio viename tokių sostinės rajonų, pastorė Dorothée Rajiah (Dorotė Radžia) pasakojo, kad bendruomenei pranešus apie ketinimą ant pastato įrengti kryžių, valdžios institucijos rekomendavo imtis papildomų saugumo priemonių.

„Kai pranešėme valdžios institucijoms, kad ant savo pastato ketiname įrengti kryžių, jos paprašė pasirūpinti papildoma apsauga ir neperšaunamais langais“, – prisiminė pastorė.

Prancūzijoje – šimtai antikrikščioniškų incidentų

Prancūzijos valdžios institucijų duomenimis, 2025 metais šalyje užregistruoti 843 antikrikščioniški incidentai – 9 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Europos netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis stebėsenos centro (OIDAC Europe) duomenimis, nusikalstamų veikų prieš asmenis padaugėjo 70 proc., o pamaldų trikdymo ir grasinimų tikintiesiems atvejų – 86 proc., nuo 29 iki 54. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į fizinius išpuolius ir bažnyčių padegimus.

OIDAC Europe ataskaitoje nurodoma, kad tarp valstybių, kurių oficiali statistika pateikiama tyrime, daugiausia antikrikščioniškų incidentų užregistruota Prancūzijoje. Vis dėlto skirtingose šalyse taikomos nevienodos registravimo sistemos, todėl šių duomenų negalima laikyti visiškai palyginamu visos Europos reitingu.

2025 metais Europoje iš viso nustatyti 2 465 antikrikščioniški neapykantos nusikaltimai ir incidentai, iš kurių mažiausiai 395 buvo išpuoliai prieš asmenis. Pastarųjų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo 44 proc. Po Prancūzijos daugiausia tokių incidentų užfiksuota Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Austrijoje.

Pastorius: jaučiamės tarsi slegiami debesies

Prancūzijos Limožo mieste jau 55 metus tarnaujantis pastorius Timas Knickerbockeris (Timas Nikerbokeris) religinę atmosferą šalyje apibūdino kaip šaltą. Jo nuomone, kai kuriose valstybėse, kuriose krikščionys patiria tiesioginį persekiojimą, Bažnyčios gyvenimas yra gyvybingesnis nei Prancūzijoje.

„Visoje visuomenėje jaučiamas šaltumas, net ir teisės aktų lygmeniu. Turime laisvę daryti daugybę dalykų, kurie neleidžiami net Jungtinėse Valstijose, tačiau jaučiamės tarsi slegiami debesies“, – CBN pasakojo pastorius.

Kalbėdamas apie krikščionybės padėtį, jis palygino evangelikų protestantų dalį Prancūzijoje su krikščionių skaičiumi Kinijoje. „Visų krypčių evangelikai Prancūzijoje sudaro apie 0,6 proc. gyventojų. O pagal tuos pačius kriterijus apskaičiuota, kad komunistinėje Kinijoje krikščionys sudaro 5 proc. gyventojų. Taigi Prancūzijoje, skaičiuojant vienam gyventojui, mūsų yra devynis kartus mažiau nei komunistinėje Kinijoje“, – teigė T. Knickerbockeris.

Vis dėlto šis palyginimas apima skirtingas religines grupes: Prancūzijos atveju kalbama apie evangelikus protestantus, o Kinijos – apie visus krikščionis. Todėl pateikti skaičiai neleidžia tiesiogiai palyginti bendros krikščionių dalies abiejose šalyse.

Protestai ir smurtas Prancūzijos miestuose

Krikščionių padėtį aptariantis reportažas taip pat atkreipia dėmesį į platesnę politinę ir socialinę įtampą Prancūzijoje. Spalio mėnesį šalyje vyko dideli protestai, daugiausia siejami su ekonominiais sunkumais ir nepasitenkinimu viešosiomis paslaugomis. Kai kuriose vietovėse demonstracijas lydėjo smurtiniai neramumai.

Limožas spalio 17 dieną atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre, kai per protestus buvo padegta XIX amžiuje pastatyta miesto rotušė. Neramumai apėmė ir kitus Prancūzijos miestus, o demonstrantai į gatves rinkosi jau penktą savaitgalį iš eilės.

JAV Užsienio santykių taryba ir kiti apžvalgininkai protestus siejo su ekonominiu nepasitenkinimu. Tačiau dalis komentatorių juos aiškino ir gilesne dvasine krize šalyje, kadaise buvusioje vienu svarbiausių krikščioniškosios Europos centrų. Vieni jų svarbiu neramumų veiksniu laikė musulmonų imigraciją, kiti atkreipė dėmesį į internete plintančias radikalias pažiūras tarp Prancūzijoje gimusių gyventojų. Vis dėlto tiesioginis šių veiksnių ryšys su konkrečiais smurtiniais protestais straipsnyje neįrodytas.

Konservatyvių ir krikščioniškų pažiūrų viešieji veikėjai, tarp jų leidinio „The Federalist“ vadovas Seanas Davisas (Šonas Deivisas) ir apžvalgininkas Markas Steynas (Markas Stainas), spalio mėnesio neramumus vertino kaip pokrikščioniškos, sekuliarėjančios Europos krizės ženklą. Jų nuomone, prie platesnių visuomenės problemų prisideda masinė imigracija ir mažėjantis gimstamumas.

Spalio 18 dieną, reaguodamas į vaizdus, kuriuose protestuotojas išniekina žinomą šv. Joanos Arkietės statulą Paryžiuje, S. Davisas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą komentarą: „Tautos, kurios palieka Dievą, pačios lieka Dievo paliktos ir tampa demoniškų ordų užvaldytos. Tai visos istorijos pasakojimas, ir jis tęsis tol, kol nebeliks pačios istorijos.“

Kitas incidentas užfiksuotas Tulūzoje, kur protestuotojai šv. Joanos Arkietės statulos galvą pridengė geltona liemene, imituojančia musulmonišką galvos apdangalą, ir prie statulos pritvirtino Palestinos vėliavą. Komentuodamas neramumus, S. Davisas perspėjo, kad panašus likimas, jo vertinimu, gali ištikti ir Jungtines Valstijas: „Tai taip pat Amerikos ateities istorija, jeigu Amerika neatgailaus, nemaldaus Kristaus atleidimo ir nepakeis savo kelio.“

Kanadoje gimęs rašytojas M. Steynas, jau kelis dešimtmečius įspėjantis apie Vakarų pasaulio demografines problemas, neramumus Prancūzijoje apibūdino kaip pasikartojančią krizę, kuri, anot jo, vis sparčiau artėja prie galutinės civilizacinės atomazgos.

Jaunieji katalikai renkasi maldai už Prancūziją

Visuomeninių neramumų fone Prancūzijoje vyksta ir jaunųjų katalikų maldos iniciatyvos. Rugsėjį daugiau kaip 200 jaunuolių susirinko melstis priešais Švenčiausiąjį Sakramentą, prašydami taikos ir šalies dvasinio atsinaujinimo.

Didelio tikinčiųjų susidomėjimo sulaukė ir rugsėjį vykusi popiežiaus Leono XIV apaštališkoji kelionė į Prancūziją. CBS duomenimis, Paryžiuje po atviru dangumi aukotose Mišiose dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių, o Lurde susirinko apie 150 tūkst. tikinčiųjų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte