Naujas tyrimas atskleidė ryškią problemą JAV Katalikų Bažnyčioje: tik 28,8 proc. šalies katalikų tiki, kad Eucharistijoje iš tiesų yra Jėzus Kristus. Beveik 59 proc. apklaustųjų duoną ir vyną laiko tik Kristaus kūno ir kraujo simboliais. Šie rodikliai beveik nepasikeitė, nors JAV vyskupai daugiau kaip prieš ketverius metus pradėjo Nacionalinį eucharistinį atgimimą, siekdami sustiprinti tikėjimą tikruoju Kristaus buvimu Eucharistijoje.
Akademiniame žurnale „Sociological Inquiry“ paskelbtame tyrime dalyvavo 1 049 katalikai. Jų buvo klausiama, ar per konsekraciją duona ir vynas iš tiesų tampa „Kristaus Kūnu ir Krauju“, ar yra tik „jo kūno ir kraujo simboliai“. Tik 28,8 proc. respondentų pasirinko pirmąjį atsakymą, 58,8 proc. teigė manantys, kad tai tik simboliai, o 12,4 proc. atsakė nežinantys, kas vyksta.
Vienas tyrimo autorių Markas Regnerusas pažymėjo, kad statistiškai reikšmingo pokyčio, palyginti su ankstesnėmis apklausomis, nenustatyta. 2019 m. „Pew Research Center“ tyrime tikruoju Kristaus buvimu Eucharistijoje tikėjo 31 proc. JAV katalikų, o 1992 m. „Gallup“ apklausoje taip atsakė 30 proc. respondentų.
Reguliariai Mišias lankantys tiki dažniau
Tarp kas savaitę Mišiose dalyvaujančių katalikų tikruoju Kristaus buvimu Eucharistijoje tikėjo apie 60 proc., o tarp Mišiose dalyvaujančių dar dažniau – kiek mažiau nei 70 procentų. Tarp save „labai religingais“ laikančių katalikų šis rodiklis siekė apie 40 procentų.
M. Regnerusas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje katalikai nuolat susiduria ir su idėjomis, konkuruojančiomis su ortodoksiniu tikėjimu. Todėl, jo teigimu, kunigams tenka pareiga parapijiečiams nuolat priminti, kokias tiesas Bažnyčia skelbia teologijos, socialiniais ir kitais klausimais. „Deja, tyrimo analizė taip pat rodo, kad tie, kuriems šio priminimo labiausiai reikia, greičiausiai jo neišgirs“, – rašė jis.
Nacionalinis eucharistinis atgimimas
Reaguodama į ilgalaikę tikėjimo tikruoju Kristaus buvimu stoką, JAV Vyskupų Konferencija 2022 m. birželį pradėjo Nacionalinio eucharistinio atgimimo iniciatyvą. Jos tikslas – gilinti katalikų tikėjimą Eucharistija ir skatinti pamaldumą Švenčiausiajam Sakramentui. Vyskupai ir kunigai skatino eucharistinę adoraciją, visoje šalyje rengė procesijas, o 2024 m. Nacionaliniame eucharistiniame kongrese dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių.
JAV Vyskupų Konferencijos Evangelizacijos ir katechezės sekretoriato vykdomasis direktorius Davidas Spesia (Deividas Spezija) EWTN News sakė, kad tyrimas patvirtina, jog ši problema gyvuoja jau daugelį metų, todėl jai išspręsti prireiks laiko.
„Žinia aiški: katalikai turi nuolat sutikti Kristų Eucharistijoje ir savo gyvenimu liudyti, kad iš tiesų Jį sutiko“, – pabrėžė D. Spesia. Pasak jo, kitas žingsnis – maldingai lydėti bent vieną draugą ar šeimos narį į gilesnį santykį su Viešpačiu, kad ir kuriame tikėjimo kelio etape tas žmogus būtų. Tam skirta ir eucharistinio atgimimo iniciatyva „Walk with One“ („Eik su vienu“).
D. Spesia kaip vieną iš problemų įvardijo žmonių ir bendruomenių sekuliarizaciją, taip pat „nuskurdusį ženklų ir simbolių supratimą“, silpnėjantį sakramentinį pasaulio suvokimą ir stiprėjančią materialistinę pasaulėžiūrą.
D. Spesia kaip vieną iš problemų įvardijo žmonių ir bendruomenių sekuliarizaciją, taip pat „nuskurdusį ženklų ir simbolių supratimą“, silpnėjantį sakramentinį pasaulio suvokimą ir stiprėjančią materialistinę pasaulėžiūrą.
„Katalikams reikia iš naujo giliau suprasti ir patirti, kas iš tiesų vyksta švenčiant sakramentus, o tam būtinas visą gyvenimą trunkantis ugdymas ir širdies atsivertimas“, – sakė jis.
Pasak D. Spesios, ilgalaikis eucharistinio atgimimo tikslas – pasiekti visus, todėl „dar reikia daug nuveikti“. Vis dėlto jis ragino nenuvertinti jau matomų iniciatyvos vaisių: aktyviai tikėjimą praktikuojančių katalikų tikėjimas ir religinis gyvenimas sustiprėjo, o jie patys tapo geriau pasirengę vykdyti Bažnyčios evangelizacinę misiją. Vyskupai taip pat sulaukė teigiamų atsiliepimų apie parapijose rengtas mažųjų grupių studijas ir toliau ieško būdų, kaip kviesti žmones išgirsti Gerąją Naujieną ir į ją atsiliepti.

„Tai yra mano kūnas“
Tridento Susirinkimas moko, kad konsekracijos metu duonos ir vyno substancija perkeičiama – įvyksta transsubstanciacija – į tikrąjį Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kartu su jo siela ir dievyste, nors išorinė duonos ir vyno išvaizda bei cheminė struktūra išlieka.
Tikėjimas tikruoju Kristaus buvimu Eucharistijoje grindžiamas paties Jėzaus žodžiais Paskutinės vakarienės metu: „Tai yra mano kūnas“ ir „Tai yra mano kraujas.“ Apie tokį Eucharistijos supratimą liudija ir ankstyviausi krikščionių raštai.
Šv. Justinas Kankinys II a. viduryje aiškino, kad krikščionims Eucharistija nėra paprastas maistas. Pasak jo, malda pašventintas maistas yra įsikūnijusio Jėzaus kūnas ir kraujas.
Dar anksčiau, maždaug 110 m., šv. Ignacas Antiochietis rašė apie žmones, kurie „susilaiko nuo Eucharistijos ir maldos, nes nepripažįsta, kad Eucharistija yra mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus kūnas“. Jis perspėjo dėl doketizmo – ankstyvosios erezijos, neigusios tikrą Kristaus žmogiškąjį kūną.
„Tai nėra paraštinis Bažnyčios klausimas“
Katalikų apologetikos organizacijos „Catholic Answers“ apologetas Tomas Nashas (Tomas Nešas) EWTN News sakė, kad tikėjimas tikruoju Kristaus buvimu Eucharistijoje yra esminis, nes joje sakramentiniu būdu sudabartinama viena ir ta pati Kristaus auka Kalvarijoje.
Pasak T. Nasho, Eucharistijos auka yra krikščioniškojo gyvenimo šaltinis, nes per ją tikintieji susitinka su Kristaus atperkamąja auka, atvėrusia nuodėmių atleidimo ir amžinojo gyvenimo viltį. Jis taip pat priminė Kristaus pažadą, kad pagarbiai priimantieji jo eucharistinį Kūną ir Kraują turės amžinąjį gyvenimą.
Amerikos katalikų universiteto teologijos profesorius Jonathanas Ciraulo (Džonatanas Čiraulas) pabrėžė, kad tikėjimas tikruoju Kristaus buvimu Eucharistijoje „nėra paraštinis Bažnyčios rūpestis“. Pasak jo, jis tiesiogiai susijęs ir su kitomis krikščioniškojo mokymo tiesomis – tikruoju Kristaus žmogiškumu, žmogaus kūno orumu ir būsimu prisikėlimu bei vidiniu žmogaus perkeitimu, kai Kristus apsigyvena krikščionyje.
J. Ciraulo paragino klausti, kokių platesnių padarinių Bažnyčiai turi šio tikėjimo silpnėjimas, o ne apsiriboti vien apklausų apie sakramentus rezultatais.
Evangelijoje pagal Joną pasakojama, kad ir pats Kristus susidūrė su žmonėmis, kuriems buvo sunku priimti jo mokymą ir kurie klausė: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?“
Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.“ (Jn 6, 53–56)






