Praėjus šimtui metų nuo pirmųjų Kinijos vyskupų konsekracijos, popiežius Leonas XIV gyrė Bažnyčią Kinijoje už tai, kad ji išsaugojo bendrystę su Roma. Kalbėdamas apie šiandienos Bažnyčią šalyje, jis pabrėžė, kad nė vienas ganytojas savo misijos nevykdo vienas – ji įgyvendinama bendrystėje su Petro įpėdiniu ir kitais vyskupais.
Lapkričio 5 d. Vatikanas paskelbė popiežiaus vaizdo žinią konferencijos „Visuotinis Bažnyčios veidas Kinijoje“ dalyviams. Popiežiškajame Urbono universitete Romoje vykusiame susitikime paminėtas pirmųjų Kinijos vyskupų konsekracijos 1926 m. šimtmetis ir aptarta dabartinė Bažnyčios Kinijoje padėtis, ypač tebegaliojantis Vatikano ir Kinijos susitarimas dėl vyskupų skyrimo.
Konferencijoje dalyvavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Luisas Antonio Tagle, Honkongo vyskupas jėzuitas kardinolas Stephenas Chow Sau-yanas (Stivenas Čou Sau-jenas) ir Haimeno vyskupas Ignazio Ding Zuyao (Ignacijus Ding Dzujao).
Bendrystė su Petro įpėdiniu, o ne kolonializmas
Savo žinioje Leonas XIV atkreipė dėmesį į ilgą Kinijos katalikų ištikimybės popiežiui istoriją ir citavo popiežių Benediktą XVI, kuris yra sakęs, kad jie visada turėjo „teisėtus ganytojus, išsaugojusius nepažeistą apaštališkąją įpėdinystę“.
„Nė vienas Bažnyčios ganytojas negali teigti, kad misija priklauso jam pačiam, – kalbėjo Leonas XIV. – Jis ją gauna ir vykdo bendrystėje su Petro įpėdiniu ir visais kitais apaštalų įpėdiniais – vyskupais.“
Popiežius taip pat priminė šešių kinų kunigų kelionę iš Šanchajaus į Romą 1926 m., kur popiežius Pijus XI juos konsekravo vyskupais. „Jie keliavo per pasaulį, kad paliudytų bendrystę, kylančią iš apaštalų tikėjimo“, – sakė Leonas XIV.
Cituodamas popiežių Benediktą XV, jis pabrėžė, kad Bažnyčios misijinė veikla „negali būti painiojama su kolonizacijos procesais“, bet kyla iš jos misijos „liudyti Kristų meilėje“.
Kinijos ir Šventojo Sosto santykiai – nepasitikėjimo šešėlyje
Šventasis Sostas ir Kinija oficialių diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1951 metų. 2018 m. sudarytas laikinasis susitarimas dėl vyskupų skyrimo, kurio turinys neviešinamas, sulaukė kritikos dėl nuogąstavimų, kad Kinijos komunistų partija varžo Bažnyčios veiklą.
Konferencijos kuluaruose kalbėjęs kardinolas P. Parolinas pripažino, kad susitarimas tebėra netobulas. „Visi susitarimai yra netobuli, taip pat ir susitarimas su Kinija, – žurnalistams sakė jis. – Tačiau kelias yra atviras. Tad judame pirmyn, stengdamiesi patobulinti tai, kas netobula.“
Kardinolas S. Chow Sau-yanas atkreipė dėmesį į nepasitikėjimą, su kuriuo Kinijoje kartais žvelgiama į katalikus, baiminantis, kad jų religija gali tapti užsienio įtakos priemone.
Kardinolas S. Chow Sau-yanas atkreipė dėmesį į nepasitikėjimą, su kuriuo Kinijoje kartais žvelgiama į katalikus, baiminantis, kad jų religija gali tapti užsienio įtakos priemone.
„Kyla klausimas, kodėl mūsų Bažnyčia Kinijoje po tiek metų vis dar laikoma svetima, – kalbėjo jis. – Manau, vienas didžiausių susirūpinimų Kinijoje yra tai, kad, pavyzdžiui, religija nebūtų naudojama kaip užsienio kišimosi priemonė.“
Kiti savo ruožtu išreiškė paramą vadinamajai katalikybės sinicizacijai – valstybės vykdomai kampanijai, kuria siekiama religines institucijas pajungti Kinijos komunistų partijos darbotvarkei.
„Katalikybės sinicizacija nėra nukrypimas nuo katalikiškosios tradicijos, bet autentiško katalikiškumo išraiška“, – teigė Pekino vyskupas Josephas Li Shanas (Džozefas Li Šanas).
I. Ding Zuyao, spalį pagal Vatikano ir Kinijos susitarimą tapęs vyskupu, pridūrė, kad sinicizacija yra ne „nutolimas nuo bendrystės su visuotiniu tikėjimu“, bet veikiau „natūrali vidinio tikėjimo išraiška ir ištikimas Kristaus įsakymo „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ vykdymas“.
