Kokį žmogų norime užauginti ir kokiomis vertybėmis jis vadovausis priimdamas svarbius gyvenimo sprendimus? Šie klausimai tapo pagrindine II nacionalinės vertybinio ugdymo konferencijos „Vertybinis ugdymas XXI amžiuje: naujos kryptys, perspektyvos ir pokyčiai“ tema. Konferencijoje dalyvavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad vertybinis ugdymas negali apsiriboti vien vertybių deklaravimu – jos turi atsispindėti kasdieniame žmogaus gyvenime.
Kauno Juozo Urbšio progimnazijos kartu su partneriais surengta konferencija subūrė švietimo bendruomenės atstovus, mokslininkus ir įvairių sričių ekspertus diskutuoti apie vertybinio ugdymo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje.
Renginio dalyviai ieškojo atsakymų, kaip ugdyti ne tik žinių ir gebėjimų turintį, bet ir atsakingą, jautrų, sąmoningai vertybėmis besivadovaujantį žmogų.
Konferencijos dalyvius pasveikino Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktorė Rima Špakauskaitė-Kučinskienė ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Arkivyskupas skaitė pranešimą „Vertybinis ugdymas XXI amžiuje. Nuo vertybių deklaravimo – prie žmogaus formavimo“.
Jame dėmesys skirtas skirtumui tarp vertybių įvardijimo ir jų įgyvendinimo kasdieniame gyvenime. Pabrėžta, kad vertybės tampa tikros ne tada, kai žmogus geba jas išvardyti, bet tada, kai jos lemia jo elgesį ir pasirinkimus.
Vertybių neįmanoma perduoti vien žodžiais
Konferencijoje aptarti vertybinio ugdymo iššūkiai visuomenėje, kurioje vis sudėtingiau susitarti dėl bendrų moralinių ir kultūrinių orientyrų.
Pranešėjai nagrinėjo psichologines, ekologines, kultūrines ir religines vertybinio ugdymo perspektyvas, dalijosi mokslinėmis įžvalgomis bei praktine patirtimi.
Viena svarbiausių renginio minčių – vertybių ugdymas neatsiejamas nuo asmeninio pavyzdžio. Vaikai ir jaunuoliai vertybes perima ne tik klausydamiesi suaugusiųjų, bet ir stebėdami jų elgesį, santykį su kitais žmonėmis bei gebėjimą prisiimti atsakomybę.
Todėl pagarba kitam, empatija, bendruomeniškumas ir atsakingi pasirinkimai turi tapti ne vien ugdymo programų dalimi, bet ir kasdienės mokyklos bei šeimos aplinkos pagrindu.
Konferencijoje pabrėžta, kad ugdyti žmogų reiškia ne tik suteikti jam žinių ar padėti įgyti praktinių gebėjimų. Ne mažiau svarbu ugdyti gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio, savarankiškai priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę už jų pasekmes ir kurti pagarbius santykius su kitais.
Šiame kontekste vertybinis ugdymas suprantamas kaip visapusiškas žmogaus formavimas, kuriame svarbus tiek mokytojo, tiek šeimos, tiek visos bendruomenės vaidmuo.
