Buvęs Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Becingas) paragino popiežių Leoną XIV aiškiai pripažinti sistemines seksualinio išnaudojimo priežastis Katalikų Bažnyčioje. Pasak Vokietijos hierarcho, moksliniai tyrimai rodo, kad nusikaltimams ir jų slėpimui palankias sąlygas sudarė ne tik pavienių asmenų veiksmai, bet ir tam tikros Bažnyčios struktūros.
Limburgo vyskupijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime G. Bätzingas teigė esąs suglumęs dėl popiežiaus žodžių, išsakytų rugsėjo 28 dieną per spaudos konferenciją lėktuve, grįžtant iš Prancūzijos. Tuomet Leonas XIV nepatvirtino nukentėjusiųjų teiginio, kad pripažino sisteminį seksualinio išnaudojimo Katalikų Bažnyčioje pobūdį, ir paaiškino teikiantis pirmenybę kitokiai formuluotei.
Popiežius pripažino, kad kai kurios Bažnyčios organizacijos tam tikrais atvejais veikė kaip išnaudojimą vykdanti sistema. Vis dėlto jis pabrėžė, kad seksualinis išnaudojimas pirmiausia yra žmogiška problema, kuri Bažnyčioje įgyja papildomą matmenį, nes gali stipriai sužaloti ar net sugriauti žmogaus tikėjimą. Leonas XIV taip pat kalbėjo apie ypatingą Bažnyčios atsakomybę nukentėjusiesiems ir būtinybę padėti jiems gyti.
G. Bätzingo vertinimu, tokio paaiškinimo nepakanka. „Manau, kad teiginys, jog seksualinis išnaudojimas pirmiausia yra žmogiška problema, yra nepakankamas, o galimos tokio požiūrio pasekmės – itin problemiškos“, – pareiškė vyskupas.
Jis pabrėžė, kad sisteminių priežasčių klausimas nėra vien terminologinis nesutarimas. „Tai nėra vien ginčas dėl žodžių. Nuo to priklauso, ar padarysime tinkamas išvadas iš praeityje įvykdytų nusikaltimų“, – teigė G. Bätzingas.
Vyskupas remiasi 2018 metų tyrimo išvadomis
Limburgo vyskupas priminė 2018 metais paskelbtą Vokietijos vyskupų užsakymu atliktą MHG tyrimą. Pasak jo, šis tyrimas parodė, kad seksualinio išnaudojimo Katalikų Bažnyčioje negalima aiškinti vien pavienių kaltininkų elgesiu.
„Esama specifinių bažnytinių rizikos veiksnių ir struktūrinių ypatumų, kurie sudarė palankias sąlygas išnaudojimui ir apsunkino jo atskleidimą“, – aiškino G. Bätzingas.
Jis pripažino, kad seksualinio išnaudojimo pasitaiko ir šeimose, organizacijose, mokyklose bei kitose institucijose, tačiau pabrėžė, kad Bažnyčioje nustatyti ir jai būdingi rizikos veiksniai.
Prie jų vyskupas priskyrė klerikalizmą, nelygius galios santykius, perdėtą kunigo autoriteto sakralizavimą, problemiškas asmenybės formavimosi ir psichoseksualinės brandos formas, taip pat seksualumo bei seksualinės orientacijos temų nutylėjimą ir laikymą tabu.
„Rizikos veiksnys yra ne homoseksuali kunigų orientacija, bet šios temos nutylėjimas, galintis skatinti priklausomybės santykius ir tylėjimo kultūrą“, – pabrėžė G. Bätzingas.
Pasak jo, šios išvados neapsiriboja vien Vokietija. Tarptautiniai tyrimai taip pat parodė, kad institucinė kultūra, galios nelygybė ir kontrolės stoka gali sudaryti sąlygas seksualiniam išnaudojimui, jo slėpimui ir tęstinumui.
Prašo popiežiaus aiškiai įvardyti sistemines priežastis
G. Bätzingas pripažino, kad Leonas XIV aiškiai įvardijo Bažnyčios atsakomybę nukentėjusiesiems. Tačiau, jo įsitikinimu, būtina taip pat nedviprasmiškai pripažinti sistemines seksualinio smurto priežastis.
„Būtent todėl norėčiau, kad jis taip pat aiškiai pripažintų sistemines seksualinio smurto priežastis“, – sakė vyskupas.
Jis pabrėžė nenorintis teigti, kad popiežius iš esmės atmeta mokslinių tyrimų išvadas. Vis dėlto, pasak G. Bätzingo, Leono XIV pasisakymai palieka neatsakytą esminį klausimą.
„Ar jis pripažįsta, kad seksualiniam išnaudojimui ir jo dangstymui palankias sąlygas sudarė ne tik pavieniai asmenys bei organizacijos, bet ir pačiai Katalikų Bažnyčiai būdingos struktūros?“ – klausė vyskupas.
G. Bätzingo teigimu, tokiomis aplinkybėmis skubiai reikalingas aiškus popiežiaus paaiškinimas. „Sisteminių priežasčių pripažinimas nėra vien Vokietijos Bažnyčiai būdinga diskusija. Tai išvada, pagrįsta moksliniais tyrimais ir patirtimi žmonių, kuriems mūsų Bažnyčioje buvo padaryta didelė skriauda“, – pabrėžė jis.
Baigdamas pareiškimą vyskupas paragino keisti ne tik pavienių asmenų elgesį, bet ir institucines struktūras, kurios gali sudaryti palankias sąlygas nusikaltimams.
„Kas nori veiksmingai užkirsti kelią išnaudojimui, turi keisti daugiau nei pavienių žmonių elgesį. Būtina keisti ir struktūras, kurios sudaro palankias sąlygas išnaudojimui. Pagal tai turi būti vertinama mūsų Bažnyčia – Vokietijoje, Romoje ir visame pasaulyje“, – pareiškė G. Bätzingas.
