Lapkričio 3 dieną vykę JAV kadencijos vidurio rinkimai tapo vienu skaudžiausių politinių smūgių prezidentui Donaldui Trumpui per jo antrąją kadenciją. Demokratai iškovojo abejų Kongreso rūmų kontrolę, laimėjo svarbias kovas tradiciškai respublikoniškose valstijose ir pasiekė keletą istorinių pergalių. Rinkimų rezultatai atskleidė didėjantį amerikiečių nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidomis, karu su Iranu ir Baltųjų rūmų politika. Pateikiame dešimt įdomiausių šių rinkimų faktų ir jų reikšmę JAV politinei ateičiai.
1. Demokratai perėmė abejų Kongreso rūmų kontrolę
Svarbiausias rinkimų rezultatas – Demokratų partijos pergalė tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Tai reiškia, kad paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus D. Trumpas turės dirbti su opozicijos kontroliuojamu Kongresu.
Rinkėjai balsavo dėl visų 435 Atstovų Rūmų vietų ir 35 iš 100 Senato vietų. Prieš rinkimus respublikonai kontroliavo abu rūmus, tačiau demokratams pavyko pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą.
Demokratai galės vadovauti Kongreso komitetams, inicijuoti tyrimus, kontroliuoti svarbius biudžeto sprendimus ir Senate blokuoti prezidento teikiamas kandidatūras.
2. Karas su Iranu tapo viena pagrindinių respublikonų pralaimėjimo priežasčių
Rinkimų kampanijoje didelę reikšmę turėjo užsitęsęs JAV karas su Iranu. Konfliktas prisidėjo prie naftos ir degalų kainų augimo, o tai dar labiau padidino amerikiečių nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidomis.
Net pats D. Trumpas interviu „Fox News“ pripažino, kad karas galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams.
„Manau, kad dalis to buvo Iranas“, – sakė prezidentas, nors kartu gynė savo sprendimus dėl karinių veiksmų.
Rinkimai parodė, kad užsienio politikos sprendimai gali turėti tiesioginių pasekmių vidaus politikoje, ypač kai jų poveikį rinkėjai pajunta mokėdami už degalus ir kasdienes prekes.
3. Trumpas pasveikino demokratus, tačiau kaltės neprisiėmė
Vienas netikėčiausių rinkimų nakties epizodų buvo neįprastai taikus D. Trumpo tonas politinių varžovų atžvilgiu.
„Sveikinu demokratus. Jie gerai padirbėjo“, – pareiškė prezidentas.
Jis taip pat patvirtino pripažįstantis rinkimų rezultatus ir neatmetė galimybės bendradarbiauti su demokratais.
Tačiau prezidentas nesutiko, kad rinkimų rezultatai būtų vertinami kaip asmeninis jo pralaimėjimas. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis pareiškė, kad respublikonai būtų laimėję triuškinamai, jeigu jo pavardė būtų buvusi rinkimų biuleteniuose.
D. Trumpas taip pat kritikavo dalį respublikonų kandidatų, nors daugelį jų pats rėmė per rinkimų kampaniją.
4. Kanzase demokratas laimėjo pirmą kartą nuo 1932 metų
Viena netikėčiausių pergalių užfiksuota Kanzase – tradiciškai konservatyvioje JAV valstijoje.
Metodistų pastorius Adamas Hamiltonas, kandidatavęs nuo Demokratų partijos, įveikė dabartinį respublikonų senatorių Rogerį Marshallą.
Tai pirmoji demokratų pergalė Kanzaso Senato rinkimuose nuo 1932 metų, kai Jungtines Valstijas buvo apėmusi Didžioji depresija.
Šis rezultatas ypač iškalbingas, nes rodo, kad demokratams pavyko prasiveržti net ten, kur respublikonai ilgus dešimtmečius turėjo tvirtą politinį pranašumą.
5. Pietų Karolinoje pediatrė įveikė mirusio senatoriaus seserį
Pietų Karolinoje netikėtą pergalę iškovojo demokratė pediatrė Annie Andrews.
Ji nedidele persvara nugalėjo respublikonę Darline Graham, kuri po savo brolio, senatoriaus Lindsey Grahamo, mirties liepą buvo laikinai perėmusi jo vietą Senate.
Pietų Karolina ilgą laiką buvo laikoma viena patikimiausių respublikonų atramų. 2024 metų prezidento rinkimuose D. Trumpas joje laimėjo beveik 18 procentinių punktų persvara.
Todėl demokratės pergalė tapo vienu ryškiausių politinio poslinkio ženklų.
6. Džordžija išrinko pirmąją juodaodę gubernatorę JAV istorijoje
Buvusi Atlantos merė Keisha Lance Bottoms tapo pirmąja juodaode moterimi, išrinkta JAV valstijos gubernatore.
Demokratė įveikė milijardierių verslininką Ricką Jacksoną, kurį rėmė D. Trumpas.
R. Jacksonas savo rinkimų kampanijai skyrė daugiau kaip 100 mln. dolerių asmeninių lėšų, tačiau net ir tokios investicijos neužtikrino pergalės.
K. L. Bottoms laimėjimas taip pat reiškia, kad po daugiau nei dviejų dešimtmečių respublikonų valdymo Džordžijos gubernatoriaus postas atiteko demokratams.
7. Floridoje respublikonai išsaugojo valdžią ir pasiekė istorinę pergalę
Nepaisant demokratų sėkmės nacionaliniu mastu, respublikonai iškovojo svarbią pergalę Floridoje.
D. Trumpo sąjungininkas, Kongreso narys Byronas Donaldsas, nugalėjo demokratą Davidą Jolly ir tapo pirmuoju juodaodžiu Floridos gubernatoriumi.
Jis pakeis kadenciją baigiantį respublikoną Roną DeSantisą.
Šis rezultatas parodo, kad demokratų pergalės banga nebuvo vienoda visose valstijose. Florida išliko svarbia respublikonų politine atrama, nors kova dėl gubernatoriaus posto buvo įtemptesnė, nei tikėtasi.
8. Pirmą kartą JAV istorijoje į Senatą išrinktas musulmonas
Mičigano valstijoje istorinę pergalę iškovojo 42 metų demokratas Abdulas El Sayedas (Abdulas El Sajedas), įveikęs buvusį respublikonų kongresmeną Mike’ą Rogersą (Maiką Rodžersą). Jis tapo pirmuoju musulmonu, išrinktu į JAV Senatą.
„Mičigane, mums pavyko!“ – ankstyvą trečiadienio rytą savo šalininkams Detroite pareiškė A. El Sayedas.
Gydytojas ir buvęs visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnas rinkėjams žadėjo visuotinę sveikatos priežiūrą, mažesnes gydymo išlaidas ir pinigų įtakos politikai ribojimą. Jo kampanija sulaukė didelio susidomėjimo net tradiciškai respublikoniškose Mičigano vietovėse.
Rinkimų kova pasižymėjo aštriais ideologiniais ir religiniais pasisakymais. Respublikonų atstovai vadino A. El Sayedą komunistu, o kai kurie jo priešininkai mėgino susieti politiką su islamistiniu ekstremizmu.
Nepaisant to, demokratas laimėjo ir išsaugojo savo partijai svarbią Senato vietą, kurią iki šiol užėmė į pensiją pasitraukiantis Gary Petersas.
Ši pergalė tapo istoriniu įvykiu ne tik JAV musulmonų bendruomenei, bet ir visai Amerikos politinei sistemai, kurioje religinė įvairovė vis ryškiau atsispindi aukščiausiose valstybės institucijose.
9. Hakeemas Jeffriesas gali tapti pirmuoju juodaodžiu Atstovų Rūmų pirmininku
Demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas po partijos pergalės tapo pagrindiniu pretendentu vadovauti Atstovų Rūmams.
Jeigu sausį naujasis Kongresas jį išrinks pirmininku, jis taps pirmuoju juodaodžiu politiku JAV istorijoje, užėmusiu šias pareigas.
H. Jeffriesas jau pažadėjo per pirmąsias 100 Atstovų Rūmų darbo valandų imtis iniciatyvų, skirtų mažinti amerikiečių pragyvenimo išlaidas.
Tarp demokratų prioritetų – sveikatos draudimo subsidijų atkūrimas, „Medicaid“ programos finansavimo didinimas, muitų mažinimas ir spaudimas nutraukti karą su Iranu.
10. Trumpas išsaugo veto teisę – laukia dveji politinės priešpriešos metai
Nors demokratai kontroliuos Kongresą, tai nereiškia, kad jie galės nevaržomai įgyvendinti savo politinę programą.
D. Trumpas išsaugos prezidento veto teisę, kuria gali blokuoti Kongreso priimtus įstatymus. Norint atmesti prezidento veto, reikalinga dviejų trečdalių dauguma abiejuose Kongreso rūmuose.
Be to, Senate daugumai įstatymų projektų būtina įveikti procedūrinį 60 balsų slenkstį.
D. Trumpas jau perspėjo, kad yra pasirengęs vetuoti demokratų įstatymų projektus, net jeigu jie sulauktų plataus visuomenės palaikymo.
Tai reiškia, kad artimiausi dveji metai gali tapti nuolatinės priešpriešos tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso laikotarpiu. Politologijoje tokia situacija dažnai vadinama „šlubos anties“ prezidentavimu, nors prezidentas ir toliau išlaiko reikšmingus vykdomosios valdžios įgaliojimus.
Ką šie rinkimai reiškia Amerikai?
2026 metų kadencijos vidurio rinkimai parodė, kad D. Trumpo politinis judėjimas MAGA nėra apsaugotas nuo rinkėjų nepasitenkinimo net tradiciškai respublikoniškose valstijose.
Demokratams pavyko sutelkti rinkėjus ne tik kritikuojant prezidentą, bet ir iškeliant konkrečius kasdienio gyvenimo klausimus – pragyvenimo išlaidas, sveikatos apsaugą, degalų kainas ir karo padarinius.
Tačiau pergalė Kongrese dar nereiškia, kad demokratams pavyks įgyvendinti visus savo pažadus. Jie turės derėtis su prezidentu, kuris neketina atsisakyti politinės kovos ir išsaugo svarbius konstitucinius įgaliojimus.
Rinkimai taip pat gali tapti svarbiu atspirties tašku 2028 metų prezidento rinkimams. Demokratams jie suteikė naują politinį impulsą, o respublikonams iškėlė klausimą, kaip išlaikyti D. Trumpo rinkėjų koaliciją ir kartu susigrąžinti nuo partijos nusisukusius rinkėjus.
Svarbiausia šių rinkimų išvada – amerikiečiai nusprendė apriboti prezidento politinę galią, tačiau kartu perdavė demokratams atsakomybę įrodyti, kad jie gali pasiūlyti veiksmingą alternatyvą.
