Gavęs visus reikalingus leidimus ir įsigijęs reikalingą sertifikuotą įrangą, Lietuvos istorijos institutas antradienį pranešė, kad pradeda pasiruošimo darbus numatytam mažos apimties invaziniam tyrimui Vilniaus arkikatedroje.
Pasak instituto, antradienį tyrimo vieta prie Šv. Kazimiero koplyčios aptveriama apsaugine tvorele, pradedami teritorijos ir techniniai paruošimo darbai.
„Tyrimas ir gręžimo darbai dar nepradedami, šiuo metu tik ruošiamasi saugiai ir atsakingai viską atlikti“, – teigiama pranešime.
Apie darbų pradžią Lietuvos istorijos institutas papildomai informuos žiniasklaidą ir visuomenę bei pateiks išsamesnę informaciją apie tyrimo eigą, naudojamus metodus ir, kai tik bus galima atsakingai juos įvertinti, tyrimo rezultatus.
BNS skelbė, kad liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais, be kita ko, bus siekiama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Šių veiksmų imtasi po to, kai istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pavasarį pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nepaviešinta ir jie vėl buvo paslėpti.
Gegužę S. Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
BNS rašė, kad Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
