Sinodo generalinis sekretoriatas rugsėjo 8 d. paskelbė dviejų tyrimo grupių – šeštosios ir septintosios – baigiamąsias ataskaitas. Jose nagrinėjami vyskupų santykiai su pašvęstaisiais ir bažnytinėmis bendruomenėmis, taip pat kai kurie vyskupo tarnystės aspektai, įskaitant kandidatų atranką, juridines funkcijas ir reguliarius „ad limina“ vizitus į Romą.
Ataskaitose pateikti popiežiui pristatyti siūlymai, tačiau tai dar nėra galutiniai sprendimai. Romos kurijos dikasterijos ir Sinodo generalinis sekretoriatas turės šias gaires paversti konkrečiais praktiniais pasiūlymais. Popiežius Leonas XIV nurodė ataskaitas paviešinti, siekdamas stiprinti skaidrumą ir atskaitomybę Bažnyčioje.
Sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas pabrėžė, kad nors abu dokumentai nagrinėja skirtingus klausimus, juos jungia ta pati mintis: Bažnyčios misija neįmanoma be santykių atsivertimo. Tai apima vyskupo santykius su pašvęstaisiais, jam patikėta Dievo tauta, kitomis vietinėmis Bažnyčiomis ir Romos vyskupu.
Siūloma, kad rengiantis vyskupų „ad limina“ vizitams į Romą būtų labiau įtraukti pasauliečiai, vienuoliai ir dvasininkai. Prieš vizitą jie galėtų dalyvauti rengiant ataskaitą apie padėtį vyskupijoje, o šios įžvalgos vėliau būtų svarstomos ir episkopatų asamblėjose, siekiant stiprinti pastoracinį bendradarbiavimą bei bendrą planavimą.
Taip pat siūloma, kad Šventajam Sostui būtų pateikiamas kuo išsamesnis vietinės Bažnyčios gyvenimo vaizdas, apimantis ir vyskupijose veikiančių vienuolijų gyvenimą. Po „ad limina“ vizitų Romos institucijos galėtų pateikti episkopatams ataskaitą, o sugrįžę vyskupai – pasidalyti vizito rezultatais ir įspūdžiais su vietos tikinčiaisiais.
Be to, siūloma steigti nepriklausomą bažnytinę komisiją, kuri periodiškai vertintų visą šį procesą. Taip būtų siekiama, kad „ad limina“ vizitai taptų ne vien formalia atskaitomybės procedūra, bet ir platesnio įsiklausymo bei bendros atsakomybės Bažnyčioje dalimi.
