Naujas Jungtinės Karalystės Socialinio teisingumo centro (Centre for Social Justice, CSJ) tyrimas rodo, kad susituokę tėvai išsiskiria gerokai rečiau nei nesusituokusios poros, nepriklausomai nuo pajamų lygio. Ataskaitos autoriai teigia, kad šeimos stabilumas turėtų tapti viena svarbiausių kovos su vaikų skurdu politikos krypčių.
Ataskaita „Stabilumo privalumas“ (The Stability Advantage), parengta remiantis dr. Harry Bensono (Hario Bensono) doktorantūros tyrimu, išanalizavo daugiau kaip 3 200 pirmą kartą tėvais tapusių žmonių duomenis per pirmuosius 14 tėvystės ir motinystės metų, pasitelkdama Tūkstantmečio kohortos tyrimo (Millennium Cohort Study) duomenis.
Tyrimas parodė, kad net tarp mažiausias pajamas gaunančių 20 proc. namų ūkių susituokę tėvai dažniau išlikdavo kartu nei didžiausias pajamas gaunančių 20 proc. tėvai, kurie niekada nesusituokė. Tokie rezultatai išliko ir įvertinus religiją, amžių, išsilavinimą, tautybę bei kitus socialinius ir demografinius veiksnius.
Ataskaitoje daroma išvada, kad šeimos stabilumą lemia ne vien ekonominės aplinkybės. Autorių teigimu, „šeimos struktūra atlieka savarankišką ir svarbų vaidmenį formuojant gyvenimo baigtis“.
Tyrimas taip pat nustatė aiškų ryšį tarp šeimos stabilumo ir ekonominio mobilumo. Kartu likusios poros buvo maždaug dukart labiau linkusios pakilti į aukštesnę pajamų grupę nei tos, kurių santykiai iširo.
Tyrimas taip pat nustatė aiškų ryšį tarp šeimos stabilumo ir ekonominio mobilumo.
Mažiausias pajamas gaunančių šeimų grupėje į aukštesnę pajamų grupę pakilo 53 proc. kartu likusių porų, o tarp išsiskyrusių – tik 29 proc. Tuo tarpu didžiausias pajamas gaunančių porų grupėje net 88 proc. išsiskyrusių porų smuko bent į vienu pajamų kvintiliu žemesnę grupę, o tarp kartu likusių porų tokių buvo 45 proc.
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šeimos iširimas turėtų būti laikomas ne tik skurdo pasekme, bet ir „vienu pagrindinių mechanizmų, dėl kurių skurdas išlieka ir gilėja“.
Tyrimas taip pat ginčija ankstesnes išvadas, jog didesnį susituokusių porų stabilumą paaiškina vadinamasis atrankos efektas – prielaida, kad susituokiantys žmonės jau iš anksto yra vyresni, turtingesni ar geriau išsilavinę. Dr. H. Bensonas teigia, kad naudojant išsamesnius duomenis matyti, jog pati santuoka yra savarankiškai susijusi su didesniu santykių stabilumu.
Ataskaitoje nurodomos kelios galimos to priežastys. Santuoka sustiprina emocinį ir praktinį partnerių įsipareigojimą, skatina laikytis viešai prisiimtų pažadų ir yra stipresnis ilgalaikio įsipareigojimo signalas nei gyvenimas kartu nesusituokus.
CSJ ragina Jungtinės Karalystės Vyriausybę naikinti socialinės paramos sistemoje esančią vadinamąją „poros baudą“, dėl kurios kai kurios mažas pajamas gaunančios poros, susituokusios ar pradėjusios gyventi kartu, netenka dalies išmokų. Taip pat siūloma šeimos stabilumą aiškiau įtraukti į kovos su vaikų skurdu strategiją. Kaip pabrėžiama ataskaitoje, „skurdo mažinimo strategija, kurioje neatsižvelgiama į šeimos stabilumą, bus nepilna“, o „šeimų stiprinimas nėra ekonominės politikos alternatyva – tai būtinas jos papildymas“.
