Seimo skaitykloje atidaryta paroda Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, fotomenininko Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Tremties vaikai – vilties vaikai“, skirta Gedulo ir Vilties dienai, Didžiųjų tremčių 85-iui paminėti.
Jame dalyvavo Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorė Rima Striaušienė ir Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus muziejininkės Dalė Naujalienė ir Jurgita Rupšytė. Parodos pristatyme dalyvavo Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, laisvės gynėjai ir daug garbių svečių.
Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Tremties vaikai – vilties vaikai“ – dviejų dalių fotografijų ciklas, leidžiantis chronologiškai ir emocionaliai patirti nelengvą mūsų šalies gyventojų kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Nors šis kelias kupinas sunkumų, skausmo, netekčių, tačiau visoje kelionėje lydi ir viltis, kuri juntama ne tik užfiksuotuose vaizduose, bet ir A. Švenčionio kuriamomis detalėmis / komponavimo būdais.
Autoriaus sumanyta kompozicija – tremtinių išgyventos deportacijos istorijos su tai patvirtinančiais dokumentiniais faktais: pačių tremtinių sustabdytų akimirkų vaizdais (fotografijose) bei asmeniniai išgyvenimai, užrašyti nuotraukų nugarėlėse ar dienoraščiuose, piešiniuose, atvirukuose ir dainų tekstuose.
Parodos iniciatorius Seimo Pirmininkas Juozas Olekas sakė: „Tremtis – viena skaudžiausių Lietuvos istorijos patirčių. Ji palietė dešimtis tūkstančių šeimų, iš jų atėmė namus, artimuosius, sugriovė vaikystę ir įprastą gyvenimo tėkmę. Tačiau net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis žmonės išsaugojo tai, ko neįmanoma atimti – tikėjimą, orumą ir viltį.“
Sakydamas, jog tremties tema jam yra ypač jautri, J. Olekas prisimena, kad nuo mažens girdėjo savo tėvų, artimųjų pasakojimus apie tremtį, jos išgyvenimus ir netektis. Šios istorijos padėjo suprasti, kokia didelė yra laisvės kaina ir kokią stiprybę žmonės gali išsaugoti net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.
„Man ši tema yra artima ir asmeniškai. Pats esu tremtinių vaikas, todėl nuo mažens girdėjau savo tėvų, artimųjų pasakojimus apie tremtį, jos išgyvenimus ir netektis. Šios istorijos padėjo suprasti, kokia didelė yra laisvės kaina ir kokią stiprybę žmonės gali išsaugoti net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis“, – jautriai kalbėjo parlamento vadovas J.Olekas.
Fotomenininko Alberto Švenčionio darbuose matome ne tik praeities skausmą. Matome ir žmogaus stiprybę, gebėjimą išsaugoti žmogiškumą, meilę savo Tėvynei bei tikėjimą ateitimi.
Šiandien, kai Europoje vėl matome karą ir agresiją prieš laisvą valstybę, tremties istorijos mums primena, kokia brangi yra laisvė, kokia svarbi istorinė atmintis ir kodėl turime saugoti tai, ką iškovojo ankstesnės kartos.
Tegul ši paroda tampa mums visiems ne tik pagarbos ženklu tremtį patyrusiems žmonėms, bet ir priminimu, kad net sunkiausiais laikais viltis yra stipresnė už baimę.
Menotyrininkė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė tvirtina: „Tai – autentiškos dviejų laikmečių, skirtingas žmonių kartas reprezentuojančios fotografijos, papildytos savitomis meninėmis idėjomis. Jos svarbios lietuvių istorinės atminties išsaugojimui bei sklaidai visuomenėje ir leidžia iš naujo patirti praeitį. Ši mums primena, o kartu ir įspėja, kad „Vilties kelias“ yra procesas, kuriam nutrūkti nevalia.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tarė parodos Albertas Švenčionis.
Seimo skaitykloje taip pat surengta knygų ir eksponatų bei asmeninių nuotraukų paroda „Neužmiršti. Birželio istorijos“. Eksponatus, parsivežtus iš Sibiro, parodai paskolino Danutė Kartunovočienė. Kalėdinis žaisliukas, kurį Danutės mama įsigijo Sibire besilaukdama Danutės, skarelė ar nerti užvalkalų nėriniai – visa tai saugo mūsų tautos skaudžią praeitį ir kartu įkvepia saugoti atmintį ateities kartoms.
Parodas Seimo skaitykloje galima apžiūrėti iki birželio 30 d. darbo valandomis.
