Pirmadienį Vatikane prasidėjo savaitę truksiantis popiežiaus Leono XIV susitikimas su Rytų Bažnyčių vadovais ir vyskupų konferencijų pirmininkais. Jo tikslas – įvertinti, kokį poveikį per dešimtmetį tikinčiųjų šeimų gyvenimui ir Bažnyčios šeimų sielovadai padarė popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“. Susitikimą spalio 14 d. užbaigs popiežiaus aukojamos Mišios Šv. Petro aikštėje.
Atidarymo kalboje Leonas XIV pabrėžė, kad šeima jau seniai užima svarbią vietą popiežių ir Vyskupų sinodo dėmesio centre. Jis priminė Jono Pauliaus II sušauktą šeimai skirtą Vyskupų sinodą ir po jo paskelbtą apaštališkąjį paraginimą „Familiaris consortio“, taip pat popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžioje pradėtą sinodinį procesą šeimos klausimais, kurio vaisius prieš dešimt metų buvo „Amoris laetitia“.
Pasak popiežiaus, toks dėmesys šeimai atitinka Vatikano II Susirinkimo nubrėžtą kryptį. Šeimos gyvenimas yra svarbus atspirties taškas svarstant didžiuosius mūsų laikų kultūrinius, ekonominius, socialinius ir politinius klausimus. Leonas XIV „Amoris laetitia“ pavadino svarbiu Bažnyčios rūpinimosi šeima istorijos etapu, per pastarąjį dešimtmetį paskatinusiu įvairias iniciatyvas ir procesus.
Dabartinio susitikimo tikslas – įvertinti tai, kas per dešimt metų buvo nuveikta, ir geriau suprasti, ko Kristus per šią patirtį mokė savo Bažnyčią. Vyskupai dalysis tuo, ką Dievas nuveikė jų vietinėse Bažnyčiose, atsivertimo istorijomis, patirtimi lydint šeimas, taip pat sunkumais ir naujais klausimais, iškilusiais per šį laikotarpį.
Leonas XIV priminė, kad šeimos pačios aktyviai dalyvauja Bažnyčios misijoje. Jos liudija Evangeliją kasdieniu gyvenimu – meile ir ištikimybe, vaikų auklėjimu ir tikėjimo perdavimu, rūpinimusi vyresnio amžiaus ir pažeidžiamais žmonėmis, taip pat tarnyste bendruomenei ir visuomenei.
Ganytojams, pasak popiežiaus, tenka atsakomybė skelbti Dievo sumanymo santuokai ir šeimai grožį, tačiau kartu jie turi atidžiai klausytis pačių šeimų. Leonas XIV išskyrė klausimus, susijusius su lytiškumu krikščioniškoje santuokoje, ištikimybe ir visą gyvenimą trunkančiu įsipareigojimu, ekonominiu nesaugumu, vienatve, emociniu pažeidžiamumu bei smurtu. Jis ragino šių klausimų nevengti, o rimtai ir drąsiai juos svarstyti.
Popiežius pabrėžė, kad Šventoji Dvasia dažnai kalba būtent per sudėtingas ir iššūkių keliančias situacijas.
Popiežius pabrėžė, kad Šventoji Dvasia dažnai kalba būtent per sudėtingas ir iššūkių keliančias situacijas. Todėl ganytojams neužtenka vien analizuoti šeimų tikrovę – jie turi leisti, kad ji keltų klausimų ir jiems patiems, žadintų pastoracinę atsakomybę bei skatintų ieškoti naujų Evangelijos skelbimo ir šeimų lydėjimo būdų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sunkumus išgyvenančioms šeimoms, kad jas pasiektų Dievo gailestingumas ir išganingoji Kristaus malonė.
Leonas XIV paragino susitikimo dalyvius kalbėtis su tokia pačia „evangeline laisve“, kokia atsiskleidžia Apaštalų darbuose, ir drąsiai dalytis tiek tuo, kas vietinėms Bažnyčioms suteikė džiaugsmo, tiek rimtais iššūkiais. Jis išreiškė viltį, kad skirtingų Bažnyčių ir kultūrų patirtys padės susidaryti bendrą pastarojo dešimtmečio vaizdą ir sąžiningai pažvelgti į vis dar neišspręstus sunkumus.
„Tikiuosi, – sakė popiežius Leonas, – kad iš daugybės istorijų, kurias atsinešate iš savo Bažnyčių ir skirtingų kultūrinių aplinkų, pamažu susiklostys bendras pasakojimas apie pastarųjų dešimties metų patirtį, kupinas džiaugsmo ir vilties, padėsiantis mums sąžiningai pažvelgti į tebesančius išmėginimus ir sunkumus.“
Pasak jo, ši patirtis turėtų praturtinti vyskupų konferencijų ir Rytų Bažnyčių pastoracines įžvalgas, padėti vietinėms Bažnyčioms atrasti naujus kelius ir paskatinti visus pakrikštytuosius aktyviau įsitraukti į sinodinę Bažnyčios kelionę. Kalbą Leonas XIV baigė malda, kad susitikimo dalyviams būtų suteikta laisvė klausytis vieniems kitų, išmintis atpažinti Dievo veikimą savo žmonėse ir drąsa eiti Jo rodomu keliu, kad Evangelija vis labiau taptų gerąja naujiena viso pasaulio šeimoms.
