Kaip žinoma, beveik visą liepos mėnesį popiežius praleis Kastelgandolfo vasaros rezidencijoje, tad tenai, o ne Romoje, vyksta ir sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelo“ maldos susitikimai.
Šio sekmadienio vidudienį Kastelgandolfo miestelio gyventojams ir iš kitur atvykusiems piligrimams bei turistams popiežius komentavo Mišių Evangelijoje skambėjusį Jėzaus palyginimą (Mt 13, 1–23) apie Dievo dosnumą ir pasitikėjimą, su kuriais jis sėja savo žodžio sėklą žmonių širdyse.
Pats Jėzus, įsikūnijęs Žodis, paaukojęs savo gyvybę už mūsų išganymą, yra toji sėkla, kurią Tėvas ir toliau sėja pasaulyje, kad ji, mirdama, duotų gausių vaisių, sakė popiežius. Tiesa, kartais ši sėkla mūsų širdyse randa kietą ir nejautrią dirvą; kitais kartais esame išsiblaškę, panašūs į daugybės žmonių mindomą žemę; dar kitais kartais mūsų širdžių dirva akmenuota ar užžėlusi erškėčiais.
Tačiau būna ir tokių atvejų, kai ši sėkla randa imlią ir derlingą žemę. Tuomet prasideda meilės stebuklai, galintys viską pakeisti, kaip, be abejo, esame patyrę savo gyvenime. „Tėvas nesiliauja sėti, nes žino, kad Jo meilės galia yra stipresnė už mūsų silpnumą“, – sakė popiežius.
Toliau trumpoje sekmadienio katechezėje Leonas XIV priminė šv. Jono Auksaburnio homiliją, kurioje jis komentuoja būtent šį palyginimą apie Dievo Žodžio sėją.
Tėvas nesiliauja sėti, nes žino, kad Jo meilės galia yra stipresnė už mūsų silpnumą.
„Kaip gali atrodyti prasminga sėti tarp erškėčių, akmenuotoje dirvoje ar ant kelio? Kalbant apie paprastą sėją, tai nebūtų protinga, tačiau kalbant apie žmonių sielas tai yra labai pagirtina“, – rašo šv. Jonas Auksaburnis. „Dievas ir akmenuotą vietą gali paversti derlinga žeme, kelias, kurį mindo kiekvienas praeivis, irgi gali tapti gera dirva, o erškėčius galima išrauti, kad sėklos galėtų saugiai dygti.“
„Dievo dosnumas mūsų atžvilgiu yra ne naivus, bet išmintingas, – tęsė popiežius Leonas. – Dievas sugeba įžvelgti mumyse gėrio galimybę, kurios kartais nė patys savyje nepastebime. Todėl Viešpats, kuris mūsų širdies dirvą pažįsta geriau negu mes patys, nesiliauja mumis tikėti. Jis mus mato tokius, kokie esame dabar, ir tokius, kokiais galime tapti, jei diena po dienos su tikėjimu atiduosime save Jam.“
Pasak popiežiaus, reikia ir dovanos bei pasitikėjimo, su kuriais sėkla yra sėjama; reikia ir nuolankumo bei atvirumo, su kuriais ji priimama, kad mumyse augtų tie Šventosios Dvasios vaisiai, apie kuriuos kalba šv. Paulius: „Meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Gal 5, 22). „Kaip labai mūsų pasauliui reikia šių vaisių!“
Popiežius ragino ypač dabar, vasaros atostogų metu, stengtis skirti laiko Dievo Žodžio klausymuisi, skaitymui ir apmąstymui, poilsį ir laisvalaikį derinti su tylos bei maldos akimirkomis.
„Tuomet prie savo kasdienių darbų sugrįšime atsinaujinę kūnu ir dvasia, pasirengę skelbti Gerąją Evangelijos Naujieną ir sugebantys prisidėti prie Dievo Karalystės augimo. Tegul šiame kelyje mums padeda Marija, Apaštalų Karalienė ir Evangelizacijos Žvaigždė.“
