Popiežius Leonas XIV trečiadienį, lapkričio 4 dieną, perspėjo, kad neteisinga ekonominė plėtra, darbuotojų išnaudojimas ir bendrojo gėrio nepaisanti politika kelia grėsmę visuomenės gerovei bei taikai. Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje jis pabrėžė, kad ekonominė veikla turi tarnauti žmogui, o politinė valdžia – rūpintis visos visuomenės gerove, ypač tais, kurie kenčia nuo neteisybės.
Tęsdamas katechezę apie Vatikano II Susirinkimo pastoracinę konstituciją „Gaudium et spes“, Šventasis Tėvas aptarė jos skyrius, skirtus ekonominiam ir socialiniam gyvenimui bei politinei bendruomenei. Pasak jo, krikščioniškasis tikėjimas neatsiejamas nuo žmogaus socialinio gyvenimo ir suteikia kriterijus, padedančius atsakingai vertinti ekonominius bei politinius sprendimus.
Popiežius priminė, kad jau prieš daugiau kaip šešis dešimtmečius Vatikano II Susirinkimo tėvai įspėjo apie netolygios ekonominės plėtros, socialinio neteisingumo ir nepagarbos kūrinijai keliamą pavojų taikai. Pasak Leono XIV, vėlesnių dešimtmečių įvykiai patvirtino šių įžvalgų svarbą, o šiandien jos dar aktualesnės.
Kalbėdamas apie ekonominį gyvenimą, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad visa ekonominė veikla turi būti orientuota į žmogaus gerovę. Jis priminė, jog darbas nėra vien pragyvenimo šaltinis – dirbdamas žmogus ugdo savo gebėjimus, rūpinasi šeima, dalyvauja visuomenės gyvenime ir prisideda prie geresnio pasaulio kūrimo.
Todėl, pasak popiežiaus, nepriimtini nedarbas, darbuotojų išnaudojimas ir darbo sąlygos, keliančios pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Darbuotojams turi būti sudarytos galimybės atskleisti savo gebėjimus, dalyvauti priimant su jų darbu susijusius sprendimus, o kylančius konfliktus spręsti dialogu ir nesmurtinėmis priemonėmis.
Leonas XIV taip pat priminė vieną pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo principų – visuotinę žemės gėrybių paskirtį. Remdamasis konstitucija „Gaudium et spes“, jis pabrėžė, kad ekonominiai ir investiciniai sprendimai turi užtikrinti žmogaus oriam gyvenimui būtinas sąlygas ir atsižvelgti į ateities kartų poreikius.
Susirinkimo dokumente nurodoma, kad už investicijas atsakingi asmenys ir valdžios institucijos turi „stengtis, kad tiek pavienis žmogus, tiek visa bendruomenė būtų aprūpinta padoriam gyvenimui būtinai reikalingais dalykais“, kartu išlaikydami teisingą pusiausvyrą tarp dabartinių poreikių ir investicijų ateities kartų labui („Gaudium et spes“, 70).
Kalbėdamas apie politinę bendruomenę, popiežius akcentavo žmogaus orumo, asmens teisių apsaugos ir bendrojo gėrio svarbą. Jis priminė, kad politinė valdžia egzistuoja ne dėl savęs, o tam, kad tarnautų visuomenei ir sudarytų sąlygas visapusiškam žmonių, šeimų bei bendruomenių vystymuisi.
Kalbėdamas apie politinę bendruomenę, popiežius akcentavo žmogaus orumo, asmens teisių apsaugos ir bendrojo gėrio svarbą. Jis priminė, kad politinė valdžia egzistuoja ne dėl savęs, o tam, kad tarnautų visuomenei ir sudarytų sąlygas visapusiškam žmonių, šeimų bei bendruomenių vystymuisi.
„Bendrasis gėris“ apima „visumą visuomeninio gyvenimo sąlygų, įgalinančių žmones, šeimas bei sambūrius visapusiškiau ir lengviau tobulėti“, – skelbiama Vatikano II Susirinkimo konstitucijoje („Gaudium et spes“, 74).
Leonas XIV taip pat priminė, kad Bažnyčia ir politinė valdžia yra savarankiškos, tačiau abi tarnauja tiems patiems žmonėms. Todėl jų bendradarbiavimas, išlaikant abipusę nepriklausomybę, gali padėti veiksmingiau siekti visuomenės gerovės.
„Politinė bendruomenė ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos ir savarankiškos. Tačiau jos abi, nors ir skirtingu pagrindu, tarnauja tų pačių žmonių asmeniniam ir visuomeniniam pašaukimui“, – primenama konstitucijoje („Gaudium et spes“, 76).
Popiežius pabrėžė, kad ekonominėje ir politinėje veikloje vadovaujantis šiais principais prisidedama prie taikos kūrimo. Jis citavo savo pirmtaką popiežių Pranciškų, kuris enciklikoje „Fratelli tutti“ perspėjo apie politikos nesėkmę, pasireiškiančią karu.
„Karas yra politikos ir žmoniškumo nesėkmė, gėdingas pasidavimas, pralaimėjimas blogio jėgoms“, – rašė Pranciškus („Fratelli tutti“, 261).
Pasak Leono XIV, žmonijos ateičiai vilties suteikia tik tokia politika, kuri rūpinasi tautų žaizdomis ir nuo neteisybės kenčiančiais žmonėmis. Baigdamas katechezę jis paragino jaunimą sekti pavyzdžiu tų, kurie socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime vadovaujasi tikrosiomis vertybėmis, o krikščionių bendruomenes – savo veikloje, ypač ugdymo srityje, remtis Bažnyčios socialiniu mokymu.
