Trys iš 11 žmonių, pagrobtų Nigerijos Kadunos valstijoje, mirė nelaisvėje. Jie buvo laikomi toje pačioje miško slėptuvėje, kurioje taip pat buvo laikomi 37 tikintieji, per Velykų sekmadienio pamaldas pagrobti iš trijų netoliese esančios Ariko bendruomenės bažnyčių.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios teisių gynimo organizacijos „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW) duomenimis, šie trys žmonės priklausė 11 asmenų grupei, kurią balandžio 20 d. Avono vietovėje, Kačijos vietos valdžios rajone, pagrobė gerai ginkluoti fulanių milicijos nariai.
Pagrobėjai įkaitus laikė toje pačioje miško slėptuvėje, kurioje buvo laikomi ir 37 tikintieji. Jie buvo pagrobti balandžio 5-ąją, Velykų sekmadienį, per koordinuotus išpuolius prieš tris bažnyčias Ariko bendruomenėje, taip pat esančioje Kačijos vietos valdžios rajone.
Vienam iš 11 Avone pagrobtų žmonių vėliau pavyko pabėgti. Joy Samuel (Džoi Samuel) nelaisvėje pagimdė kūdikį, tačiau šis mirė. Pati Joy mirė rugpjūčio 28 d. Kartu su motina buvo pagrobta ir jos trejų metų dukra Silvia (Silvija), kurios būklė, kaip pranešama, yra kritinė.
Viena moteris iš Ariko bendruomenės taip pat pagimdė būdama nelaisvėje, tačiau jos kūdikis maždaug po dviejų savaičių mirė. Rugpjūčio pradžioje moteriai pavyko pabėgti kartu su kitais trimis savo vaikais – 4, 6 ir 12 metų. Jauniausio vaiko būklė jau buvo kritinė, ir jis mirė motinai nešant jį per mišką pabėgimo metu. Kai iš bado nusilpusi motina nebeturėjo jėgų eiti toliau, mirusio vaiko kūną nešė jo dvylikametis brolis ar dvylikametė sesuo.
34 metų Yusufas Bawa (Jusufas Bava) ir jo penkerių metų sūnus mirė nuo ligos ir sunkaus išsekimo dėl bado. Pranešama, kad 14-metės Faith Kefas (Feit Kefas) ir Rachel Bulus (Reičel Bulus), kelis mėnesius išgyvenusios vien iš upės vandens, yra labai sunkios būklės.
Iš pradžių pagrobėjai už grupės paleidimą pareikalavo 300 mln. nairų – apie 194 tūkst. eurų – ir 23 motociklų. Jie atmetė bendruomenės pasiūlymą sumokėti kelis milijonus nairų ir pagrasino nebeduoti įkaitams maisto, kol nebus sumokėta išpirka.
Vėliau pagrobėjai sumažino reikalaujamą išpirką iki 9 mln. nairų – apie 5 830 eurų – ir keturių motociklų už septynių likusių įkaitų paleidimą. Jie taip pat pripažino, kad dėl ligų ir bado šių žmonių būklė yra itin sunki.
CSW prezidentas Mervynas Thomasas (Mervinas Tomasas) pareiškė: „Mums plyšta širdys dėl šios siaubingos padėties.“ Jis taip pat išreiškė užuojautą mirusiųjų šeimoms.
Thomasas paragino valstijos ir federalines valdžios institucijas sustiprinti pastangas išlaisvinti visus įkaitus, įskaitant Borno valstijoje laikomus vaikus, tarp kurių yra ir mažamečių. Jis taip pat paragino vyriausybę parengti visapusišką saugumo strategiją, kuri apsaugotų pažeidžiamas bendruomenes nuo nebaudžiamai veikiančių ginkluotų grupuočių.
Nigerijoje ir toliau daugėja masinių pagrobimų, siekiant išpirkos. Šimtai žmonių ilgą laiką laikomi nelaisvėje, kol deramasi dėl pinigų sumokėjimo. CSW tokią padėtį pavadino užsitęsusios nelaisvės normalizavimu.
Vienas tokių atvejų – 42 moksleiviai, gegužės 15 d. pagrobti iš „Mussa“ pradinės ir žemesniosios vidurinės mokyklos Askiros vietovėje, Ubos vietos valdžios rajone, Borno valstijoje. Juos, kaip įtariama, pagrobė „Boko Haram“ kovotojai. CSW duomenimis, praėjus daugiau kaip 100 dienų jie tebėra nelaisvėje.
Nelaisvėje tebėra ir 36 mokiniai bei mokytojas, birželio 29 d. pagrobti iš „Government Day Secondary School“ Lasoje, taip pat Askiros vietovėje.
Šie pagrobimai yra dalis šešerius metus fiksuojamos pagrobimų tendencijos, kurią dokumentavo nevyriausybinė tyrimų organizacija „Observatory for Religious Freedom in Africa“. Jos duomenimis, nuo 2019 m. spalio iki 2025 m. rugsėjo Nigerijoje buvo pagrobti 34 773 civiliai: 15 932 krikščionys, 15 272 musulmonai, 252 tradicinių Afrikos religijų išpažinėjai ir 3 317 žmonių, kurių religinės tapatybės nustatyti nepavyko.
Kadunos valstijai teko didžiausia visų Nigerijoje užfiksuotų civilių pagrobimų dalis – 26 proc., o krikščionių civilių pagrobimų – net 42 proc. Per tą patį laikotarpį daugiausia pagrobimų iš visų šalies regionų užregistruota Nigerijos šiaurės vakaruose.
Per tą patį šešerių metų laikotarpį užfiksuota 4 590 išpuolių, kurių metu buvo grobiami žmonės, – vidutiniškai po du tokius išpuolius per dieną. Nenustatytos ginkluotos grupuotės buvo atsakingos už 49 proc. civilių pagrobimų, su fulaniais siejamos teroristinės grupuotės – už 43 proc., o „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės“ Vakarų Afrikos atšaka kartu – už likusius 6 proc.
