Kuboje veikiantys pijorai pareikalavo, kad valdžia grąžintų jiems vienuolyną ir mokyklą, kuriuos, jų teigimu, valstybės nepriežiūra pavertė nykstančiais pastatais.
1961 metais Fidelio Castro komunistinis režimas konfiskavo šimtus Katalikų Bažnyčiai priklausiusių mokyklų ir kitų objektų, tarp jų – pijorų vienuolyną bei mokyklą Havanos Guanabakoa rajone.
Dėl ilgalaikės ekonominės krizės ir valdžios nepriežiūros abu pastatai ilgainiui smarkiai sunyko.
Padėtį dar labiau pablogino 2025 metų spalį įvykdytas pijorų bažnyčios apiplėšimas.
Tuomet nusikaltėliai pavogė „žvakides nuo Švenčiausiojo Sakramento altoriaus, liturginius drabužius ir ventiliatorius, taip pat išdaužė vitrinas ir langus“.
„Pateikėme skundą, tačiau pavyko susigrąžinti tik kelis daiktus“, – teigė vienuoliai.
„Pateikėme skundą, tačiau pavyko susigrąžinti tik kelis daiktus“, – teigė vienuoliai.
Šių metų kovą senajame vienuolyne kilo gaisras. Pasak pijorų, pastatas daugiau kaip metus buvo paliktas be priežiūros ir apsaugos savivaldybės švietimo departamento.
Dar vienas gaisras balandžio 9 dieną apgadino bažnyčios duris po to, kai nežinomi asmenys padegė gatvėje susikaupusias šiukšles.
Savo pareiškime pijorai perspėjo, kad nyksta pirmoji Kuboje ir Lotynų Amerikoje jų ordino 1857 metais įkurta mokytojų kolegija, kuri 1990 metais buvo paskelbta nacionaliniu paminklu.
„1961 metais nacionalizuotas pastatas valstybės žinioje patyrė tik nepriežiūrą, o dabar – ir naikinimą“, – teigė jie.
Vienuoliai dėl susidariusios padėties kaltino savivaldybės švietimo departamentą ir vietos valdžią.
Vienuoliai dėl susidariusios padėties kaltino savivaldybės švietimo departamentą ir vietos valdžią.
Pasak jų, švietimo departamentas paliko pastatą be apsaugos, o savivaldybė ignoravo tiek kultūros paveldo specialistų, tiek pačių pijorų perspėjimus.
Be to, vienuoliai apkaltino Komunistų partiją toleruojant nusikalstamą neveikimą.
„Pažadai ištirpsta biurokratinėje tyloje, o plėšimai vyksta visų akivaizdoje“, – teigė jie.
Pijorai sakė jau ne vieną mėnesį siekiantys susigrąžinti šias vietas, kad galėtų jas atkurti ir atgaivinti tarnystę Guanabakoa bendruomenei.
Jie pareikalavo nedelsiant grąžinti vienuolyną ir mokyklą pijorų ordinui, nutraukti „tuščius pažadus“ ir nustatyti atsakomybę už „nusikalstamą aplaidumą“.
„Tai nėra reikalavimas vien katalikų vardu. Nykti pradeda pati Guanabakoa žmonių tapatybė. Gana bendrininkavimo. Dar nevėlu“, – pabrėžė vienuoliai.
