Tarptautinis viešbučių tinklas „Marriott“ sulaukė kritikos po to, kai jo prekės ženklu besinaudojanti tarptautinė kelionių bendrovė pradėjo siūlyti ekskursijas į Kalnų Karabachą – Pietų Kaukazo regioną, iš kurio 2023 m. buvo priversti pasitraukti daugiau kaip 120 tūkst. etninių armėnų. Buvę Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai šiuos įvykius yra įvertinę kaip genocidą.
Kelionė buvo siūloma platformoje „Marriott Bonvoy Tours & Activities“, o ją užsisakę klientai gauna „Marriott Bonvoy“ lojalumo taškų, teigiama Armėnijos tyrimų ir analizės centro (Center for Armenian Research and Analysis, CARA) ataskaitoje „Genocido turizmas, okupuotas Arcachas ir 14 valandų ekskursija“.
14 valandų ekskursija vyksta iš Baku. Į ją įtrauktas gidas, transportas, įėjimo bilietai į visas lankytinas vietas ir paėmimas iš viešbučio. Ekskursijos rengiamos turkų, ispanų, anglų, rusų ir italų kalbomis.
Tarp į ekskursiją įtrauktų paslaugų nurodomas ir „leidimas patekti į Karabacho zoną“, tačiau jokio papildomo paaiškinimo nepateikiama.
Ketvirtadienį po pietų ekskursijos aprašymas dar buvo prieinamas, tačiau penktadienį jis buvo pašalintas.
„Marriott Bonvoy Tours & Activities“ savo interneto svetainėje nurodo, kad ši platforma nepriklauso bendrovei „Marriott International“, nėra jos valdoma ar kuriama, tačiau naudoja „Marriott“ prekių ženklus pagal „Marriott International“ suteiktą licenciją.
Savo ruožtu „Marriott International“ skelbia bendradarbiaujanti su bendrove „Travel Curious“, kuri siūlo tūkstančius ekskursijų ir kitų veiklų visame pasaulyje.
CARA pažymi, kad domenas, prekės ženklas ir lojalumo taškų sistema priklauso „Marriott“, todėl bendrovė negali atsiriboti nuo atsakomybės teigdama, jog paslaugą administruoja subrangovas.
„The Christian Post“ kreipėsi į „Marriott International“ ir „Marriott Bonvoy Tours & Activities powered by Travel Curious“ prašydamas komentaro. Bendrovės klientų aptarnavimo linija nurodė, kad klausimas perduotas atsakingiems asmenims, o oficialus atsakymas bus pateiktas elektroniniu paštu.
Ekskursijos maršrute numatyta aplankyti paminklą „Babik-Mamik“, dar vadinamą „Mes – mūsų kalnai“ arba „Senelė ir senelis“, iškaltą iš vulkaninio tufo virš Stepanakerto miesto.
Aprašyme šis paminklas vadinamas vienu žinomiausių Karabacho regiono simbolių ir išskirtiniu akmens meno bei architektūros pavyzdžiu, tačiau, kaip pažymi CARA, jame nė karto nepaminėtas žodis „armėnų“.
Ekskursija reklamuoja regioną kaip „atgimstantį kraštą“, kuris po dešimtmečių vėl priima lankytojus, tačiau nepaaiškina, kas įvyko per tuos dešimtmečius.
2023 m. rugsėjį, po devynis mėnesius trukusios Lačino koridoriaus blokados, kurios metu buvo nutrauktas maisto, vaistų ir degalų tiekimas, Azerbaidžanas privertė daugiau kaip 120 tūkst. vietos armėnų palikti Kalnų Karabachą.
Buvę Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai šį gyventojų išstūmimą yra įvertinę kaip genocidą.
Regione 32 metus gyvavo pasiskelbusi armėnų respublika, kuri buvo panaikinta per savaitę po 2023 m. Azerbaidžano karinės operacijos, nors armėnų bendruomenės šiame krašte gyveno tūkstančius metų.
Teigiama, kad armėnų įkaitai vis dar laikomi Baku kalėjimuose. Mažiausiai 80 žmonių laikomi priverstinai dingusiais, daugiau kaip 200 tebelaikomi dingusiais be žinios, o Azerbaidžanas, kaip teigiama, neištyrė šių atvejų ir jų nepripažino.
Teigiama, kad armėnų įkaitai vis dar laikomi Baku kalėjimuose. Mažiausiai 80 žmonių laikomi priverstinai dingusiais, daugiau kaip 200 tebelaikomi dingusiais be žinios, o Azerbaidžanas, kaip teigiama, neištyrė šių atvejų ir jų nepripažino.
Pranešama, kad regione buvo sunaikintos arba pertvarkytos bažnyčios, išnyko kapinės, o Stepanakertas pervadintas Chankendžiu (Khankendi), Šuši (Shushi) – Šuša (Shusha), o Akna – Agdamu (Aghdam).
Azerbaidžanas šiuos pertvarkymo darbus vadina „Didžiuoju sugrįžimu“ ir, CARA duomenimis, jiems yra skyręs apie 12 mlrd. eurų.
CARA taip pat nurodo, kad Azerbaidžanas okupuotoje Šušoje surengė pasaulinį žiniasklaidos forumą.
Kalnų Karabachas, armėnų vadinamas Arcachu, buvo Armėnijos ir Azerbaidžano karo vieta XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Po pirmojo karo regioną kontroliavo pasiskelbusi armėnų valdžia, tačiau po 2020 m. karo Azerbaidžanas susigrąžino aplinkines teritorijas, o pagal paliaubų susitarimą buvo dislokuoti Rusijos taikdariai.
2022 m. gruodį Azerbaidžanas užblokavo Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, kelis mėnesius ribodamas maisto ir medicinos priemonių tiekimą iki 2023 m. puolimo.
JAV Armėnų nacionalinis komitetas apkaltino „Marriott Bonvoy Tours & Activities“ organizuojant ekskursijas po šventas armėnų krikščionių žemes, iš kurių Azerbaidžanas etniškai išvalė vietos gyventojus.
Organizacijos „Save the Persecuted Christians“ atstovė apkaltino bendrovę padedant Azerbaidžanui „išplauti“ daugiau kaip 120 tūkst. krikščionių etninį valymą.
Teigiama, kad iš Azerbaidžano perimto Kalnų Karabacho ekonominės veiklos naudą gauna ir kitos tarptautinės bendrovės. Tarp jų minima Jungtinėje Karalystėje registruota kasybos bendrovė „Anglo Asian Mining“, Italijos energetikos įmonė „Ansaldo Energia“ bei Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai.
Taip pat nurodoma, kad Slovakijos prezidentas liepą lankėsi regione, o Jungtinės Tautos Baku vykusiame Pasaulio miestų forume surengė diskusijas apie „sunaikintos tapatybės atkūrimą“.
