Vokietijos katalikių moterų sąjunga (KDFB), atstovaujama viceprezidentės Andrea Redding (Andrėjos Reding), pasmerkė surogatinės motinystės praktiką ir vadinamąjį reprodukcinį turizmą. Jos pasisakymo pretekstu tapo Kelno radijui „Domradio“ komentuotos diskusijos dėl atsistatydinusio Vokietijos Bundestago CDU/CSU frakcijos pirmininko Jenso Spahno (Jenso Špano). Homoseksualus politikas kartu su savo partneriu per surogatinę motiną Jungtinėse Valstijose įsigijo vaiką.
„Komercinės surogatinės motinystės atveju kyla klausimas, kiek moterys yra išnaudojamos ir kiek jų kūnai išnaudojami reprodukcijai, – sakė KDFB viceprezidentė. – Mes visiškai nepritariame tam, kad moters kūnas būtų laikomas prieinamu naudoti, bei reprodukciniam turizmui .“
Kartu ji pabrėžė: „Tai, kad KDFB kritiškai vertina surogatinę motinystę, nereiškia, jog nesuprantame šio labai stipraus noro turėti savo vaiką. Tačiau, įvertinę visus etinius aspektus, sakome, kad negali būti jokios teisės į vaiką, o juo labiau – teisės į sveiką vaiką.“
A. Redding aiškiai pasisakė ne tik prieš komercinę surogatinę motinystę, bet ir prieš vadinamąją altruistinę surogatinę motinystę, kai moteris ne dėl finansinės naudos, o dėl kitų priežasčių išnešioja vaiką, kuris nėra jos pačios.
Pasak jos, ir tokiais atvejais susiformuoja galios ir dėkingumo priklausomybės santykis. „Nėštumas yra toks intymus ir privatus procesas, kad labai sunku įstatymais apibrėžti, kas yra altruizmas, o kas – ne“, – teigė ji.
KDFB viceprezidentės teigimu, valstybė negali užtikrinti, kad tokiais atvejais nebus piktnaudžiaujama galia, moterų kūnai nebus paversti savotiška gamybos priemone, o iš pirmo žvilgsnio altruistišku laikytas sprendimas galiausiai nepasirodys toks nesantis, nes gali paaiškėti, jog vis dėlto buvo suteiktas tam tikras atlygis.
Paklausta, ar valstybė apskritai turėtų reguliuoti šią sritį, A. Redding atsakė: „Taip, deja, valstybė privalo tai daryti. Remdamiesi mūsų organizacijos feministine patirtimi negalime teigti kitaip, nes šioje srityje išnaudojimo pavojus yra labai didelis.“
Ji pabrėžė, kad moterys, be abejo, gali priimti savo sprendimus, tačiau valstybė yra atsakinga už tai, kad moterys turėtų galimybę laisvai priimti tokius sprendimus ir kad ši galimybė būtų apsaugota.
„Kalbant apie bioetinius gyvybės pradžios klausimus, labai greitai pradedama kalbėti apie reprodukcinę savivaldą ir moters teisę pačiai spręsti, – sakė A. Redding. – Tačiau mūsų visuomenės struktūros, deja, to negarantuoja.“
„Atsiranda vyrų, kurie galiausiai priima tokį sprendimą arba daro jam didelę įtaką. Būtent todėl valstybė privalo apsaugoti moteris nuo išnaudojimo“, – pridūrė ji.
