Kardinolas Robertas Sarah (Robertas Sara) paragino Europą ir Afriką ateityje savo tarpusavio santykius grįsti tiesa, teisingumu ir žmogaus orumu, o ne ideologinėmis nuostatomis. Jis taip pat perspėjo, kad dabartiniai geopolitiniai konfliktai kyla iš to, ką pavadino „logoso krize“, kai protas ir kalba tampa ne tiesos, o galios įrankiais.
Trečiadienį Europos Parlamento patalpose Briuselyje surengtoje konferencijoje buvęs Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektas pareiškė, kad tarptautinį bendradarbiavimą vis labiau silpnina didėjanti praraja tarp kalbos ir tikrovės.
„Europos Sąjungos ir Afrikos santykiuose šiandien žodžiai vartojami ne tikrovei atskleisti, bet jai paslėpti ir net iškreipti“, – įsitikinęs kardinolas.
Remdamasis tokiomis sąvokomis kaip „lytinė ir reprodukcinė sveikata“, „lyčių lygybė“ ir „žmogaus teisės“, R. Sarah teigė, kad tokia kalba kartais naudojama siekiant primesti idėjas, kurių daugelis Afrikos visuomenių nei pripažįsta, nei pačios yra pasirinkusios.
„Jei žodžiai nebereiškia to, ką jie sako, kaip gali vykti autentiškas dialogas? Kaip Afrika gali pasitikėti Europa, kuri kalba dviprasmiškais ir nevienareikšmiais žodžiais?“ – klausė jis.
Kardinolas perspėjo, kad tarptautiniai susitarimai, grindžiami dviprasmiška terminija, rizikuoja tapti ne tikro bendradarbiavimo priemone, bet „iškraipymo ir paslėptos galios įrankiais“.
Kalbėdamas apie gegužę paskelbtą popiežiaus Leono XIV encikliką „Magnifica humanitas“, R. Sarah pažymėjo, kad nors joje nagrinėjami dirbtinio intelekto keliami etiniai iššūkiai, perspėjimas dėl manipuliatyvios ir klaidinančios kalbos taikytinas ne tik technologijoms, bet ir diplomatijai bei tarptautiniam bendradarbiavimui.
Pasak kardinolo, enciklikoje politikos formuotojai raginami užtikrinti, kad politinės, ekonominės ir technologinės sistemos būtų grindžiamos tiesa ir visada tarnautų žmogui. Joje taip pat pabrėžiama būtinybė išlaikyti žmogaus kontrolę ir moralinį gebėjimą priimti sprendimus, kad dirbtinis intelektas liktų žmogaus tarnyboje, o ne taptų jo šeimininku.
R. Sarah perspėjo nevertinti žmonių vien kaip „statistinių kategorijų ar ekonominės galios įrankių“, bet pripažinti jų transcendentinį orumą. Galiausiai enciklikoje į dėmesio centrą iškeliamas žmogus.
„Pagrindinis klausimas visada išlieka antropologinis“, – sakė kardinolas, ragindamas Europos ir Afrikos partnerystę grįsti „tiesa apie žmogų, šeimą ir tautas“.
Konferenciją pradėjęs Italijos europarlamentaras Paolo Inselvini (Paolas Inzelvinis) teigė, kad renginys suteikia progą sugrįžti prie krikščioniškųjų Europos šaknų ir kartu skatinti atvirą bei lygiavertį dialogą su Afrika, grindžiamą tiesa, o ne ideologija.
Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Antonella Sberna (Antonela Zberna) kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdžius nurodė Europos Sąjungos investicijų strategiją „Global Gateway“ ir Italijos „Mattei planą“. Pasak jos, jie grindžiami pagarba, artumu tikrovei ir tautų tapatybei, o tokios diskusijos padeda mūsų vertybes paversti teisės aktais ir konkrečiais pokyčiais.
2021 m. pradėta įgyvendinti strategija „Global Gateway“ yra pagrindinė Europos Sąjungos pasaulinė investicijų strategija. Pagal ją siekiama visoje Afrikoje sutelkti iki 150 mlrd. eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų.
Gvinėjoje gimęs R. Sarah 1979 m., būdamas 34 metų, popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskirtas Konakrio arkivyskupu ir tuo metu tapo jauniausiu katalikų vyskupu pasaulyje.
2010 m. popiežius Benediktas XVI paskyrė jį Popiežiškosios tarybos „Cor Unum“ pirmininku, o 2014 m. popiežius Pranciškus – Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektu. Šias pareigas jis ėjo iki išėjimo į pensiją 2021 metais.
Renginyje taip pat kalbėjęs Apaštališkasis nuncijus prie Europos Sąjungos arkivyskupas Bernardito Cleopasas Auza (Bernarditas Kleopasas Auza) prisiminė pirmąjį susitikimą su R. Sarah per 2010 m. Haičio žemės drebėjimo padarinių likvidavimo darbus. Jis apibūdino kardinolą kaip žmogų, kurio gyvenimas ir tarnystė apėmė Afriką, Europą ir visuotinę Bažnyčią.
