JAV viceprezidentas J. D. Vance’as pareiškė, kad jaunystėje nuo krikščioniško tikėjimo jį iš dalies atitolino tai, jog neturėjo tvirtos tikinčiųjų bendruomenės ir draugų, galėjusių jį palaikyti tikėjimo kelyje.
Pirmadienį duodamas interviu „Fox News“ laidų vedėjui Jesse’iui Wattersui (Džesiui Votersui) apie būsimus memuarus „Komunija: mano kelias atgal į tikėjimą“ (angl. Communion: Finding My Way Back to Faith), Vance’as sakė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių jis iš pradžių nutolo nuo krikščionybės, buvo ta, kad „nebuvo tinkamai ugdomas tikėjime“, nors augdamas į bažnyčią eidavo tik retkarčiais.
„Mano močiutė, kuri mane užaugino, buvo žmogus, kuris meldėsi, buvo labai gilaus tikėjimo žmogus, – kalbėjo jis. – Tačiau aš niekada netapau aktyviu jokios konkrečios bažnyčios ar bendruomenės nariu.“
Prisimindamas pokalbį su kalėjimų sielovadoje tarnaujančiu protestantų pastoriumi, Vance’as pasakojo išgirdęs mintį, kad žmogaus dvasinį gyvenimą dažnai lemia žmonės, su kuriais jis bendrauja.
„Deja, turėjau daug draugų, kuriems tikėjimas nebuvo svarbus, – aiškino jis. – Mane supo daug žmonių, kurie nepadėjo man išsaugoti tikėjimo, todėl galiausiai jį praradau.“
Vance’as pabrėžė, kad nuo tikėjimo nenutolo dėl vieno konkretaus įvykio ar konflikto su krikščionybe – tai vyko palaipsniui.
Vance’as pabrėžė, kad nuo tikėjimo nenutolo dėl vieno konkretaus įvykio ar konflikto su krikščionybe – tai vyko palaipsniui.
Pasak jo, panašioje situacijoje atsiduria nemažai religingoje aplinkoje užaugusių jaunuolių, kurie neturėjo stiprios bažnytinės bendruomenės, o vėliau kariuomenėje, studijose ar kitur atranda stipresnius socialinius ryšius.
„Nebuvo jokio konkretaus momento. Nebuvo taip, kad patyriau kokį nors ypatingą konfliktą su savo krikščionišku tikėjimu, – kalbėjo Vance’as. – Tačiau manau, kad daugelis jaunų žmonių supranta, jog galbūt nebuvo tinkamai ugdomi tikėjime, neturėjo stiprios bažnytinės bendruomenės augdami. Vėliau jie įstoja į JAV jūrų pėstininkus, pradeda tarnybą kariuomenėje ar studijas universitete ir suvokia, kad tikėjimas jiems nėra itin svarbus, todėl jo lengva atsisakyti.“
„Taip buvo ir man. Jis man nedaug reiškė, todėl buvo lengva jo atsisakyti. Daugeliu atžvilgių ši knyga pasakoja apie tai, kaip supratau, koks galingas ir svarbus gali būti tikėjimas. Todėl prie jo sugrįžau, tačiau tai buvo ilgas ir vingiuotas kelias“, – pridūrė jis.
Romos katalikas Vance’as praėjusį penktadienį laikraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbė ištrauką iš būsimos knygos. Joje aprašoma, kaip velionis konservatyvus politinis aktyvistas ir organizacijos „Turning Point USA“ įkūrėjas Charlie’is Kirkas (Čarlis Kirkas) paveikė Vance’o požiūrį į tikėjimą, tėvystę ir krikščioniškos bendruomenės svarbą.
Kitoje knygos ištraukoje, kurią balandį paskelbė leidykla „HarperCollins“, Vance’as rašė: „Istorija apie tai, kaip atgavau tikėjimą, žinoma, galėjo įvykti tik todėl, kad iš pradžių buvau jį praradęs.“
Kitoje knygos ištraukoje, kurią balandį paskelbė leidykla „HarperCollins“, Vance’as rašė: „Istorija apie tai, kaip atgavau tikėjimą, žinoma, galėjo įvykti tik todėl, kad iš pradžių buvau jį praradęs.“
„Įdomiausias klausimas, tvyrantis virš šios knygos ir mano paties minčių, yra tai, kodėl apskritai nuklydau nuo kelio. Kodėl mano jaunystės krikščioniškasis tikėjimas nesugebėjo tinkamai įsišaknyti. Džiaugiuosi, kad radau kelią atgal į Bažnyčią“, – pridūrė jis.
„Pakeliui daug ko išmokau. Tačiau jei tikite taip, kaip tikiu aš, žinote, kad man nusišypsojo laimė ir mane palietė Dievo malonė. Jei reikėtų trumpai apibendrinti šią knygą, pasakyčiau taip: esu krikščionis ir tapau juo todėl, kad tikiu, jog Jėzaus Kristaus mokymas yra teisingas.“
Vance’as išreiškė viltį, kad pasidalydamas savo istorija galės padėti kitiems – katalikams, protestantams ar kitų konfesijų žmonėms, siekiantiems susitaikyti su Dievu.
Prieš pradėdamas politinę karjerą Vance’as išgarsėjo 2016 metais išleistais memuarais „Kaimo žmogaus elegija“ (angl. Hillbilly Elegy), kuriuose pasakojo apie savo vaikystę Midltaune, Ohajo valstijoje, darbininkų šeimoje. Vėliau pagal šią knygą 2020 metais buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas. Knygoje pasakojama, kaip svarbų vaidmenį jį auklėjant atliko krikščionė močiutė, kol jo motina kovojo su priklausomybe.
Vance’o motina Beverly Vance (Beverli Vance) galiausiai įveikė priklausomybę. 2024 metų Respublikonų nacionaliniame suvažiavime Milvokyje ji susigraudino, kai sūnus viešai pagerbė jos pastangas. Vėliau Baltuosiuose rūmuose ji paminėjo dešimties metų blaivybės sukaktį nedidelėje ceremonijoje.
