Pastaraisiais metais Turkijoje dirbantys archeologai aptiko virtinę reikšmingų radinių, atskleidžiančių naujų faktų apie pirmuosius krikščionybės amžius. Tarp jų – bažnyčios, krikščionių kapavietės, įrašai, įvairūs artefaktai ir, mokslininkų teigimu, geriausiai išlikęs ankstyvasis Jėzaus atvaizdas iš visų iki šiol rastų.
Birmingamo universiteto profesorė Candida Moss (Kandida Mos) pažymėjo, kad gausūs pastarojo meto ankstyvosios krikščionybės radiniai Turkijoje yra itin reikšmingi. Jos teigimu, Turkija daugeliu atžvilgių buvo ankstyvosios krikščionybės lopšys.
Vienu svarbiausių atradimų laikoma vakarų Turkijoje esančiame Izniko mieste aptikta III amžiaus freska, vaizduojanti Jėzų kaip Gerąjį Ganytoją. Tyrėjai mano, kad tai vienas seniausių žinomų Kristaus atvaizdų.
Freska aptikta uždaroje šeimos kapavietėje, kurioje dėl deguonies stygiaus išliko neįprastai geros būklės. Archeologų teigimu, tai vienas geriausiai išsilaikiusių ankstyvųjų Jėzaus atvaizdų pasaulyje.
Ankstyvuoju–viduriniuoju III amžiumi datuojamoje freskoje Jėzus vaizduojamas trumpais plaukais, be barzdos ir vilkintis romėniško stiliaus drabužius. Pasak tyrėjų, šis radinys leidžia geriau suprasti, kaip kai kurie ankstyvieji krikščionys galėjo įsivaizduoti Kristų prieš maždaug 1800 metų.
Šie atradimai paskelbti tuo metu, kai mokslininkai toliau tiria, kaip krikščionybė per kelis šimtmečius iš nedidelio ir dažnai persekiojamo religinio judėjimo tapo oficialia Romos imperijos religija.
Kasinėjimai taip pat atskleidė naujų duomenų apie Romos imperatorių kultą, grįstą imperatorių garbinimu. Tyrėjų teigimu, imperatorių kulto plitimas Anatolijoje turėjo įtakos krikščionybės formavimuisi kaip judėjimui, dažnai stojusiam prieš imperinę valdžią.
Įvairiose Turkijos vietose rasta su imperatoriais Marku Aurelijumi ir Hadrianu susijusių statulų bei jų fragmentų. Mokslininkai pažymi, kad imperatorių kulto plitimo supratimas padeda geriau aiškinti kai kurias Naujojo Testamento vietas, ypač Apreiškimo Jonui knygą.
Keliose iš septynių Apreiškimo Jonui knygoje minimų Bažnyčių taip pat aptikta svarbių radinių. Laodikėjoje rasta IV amžiaus namų bažnyčia – viena iš vos kelių tokių pasaulyje. Sarduose toliau tiriama didelė VI amžiaus bažnyčia, galėjusi turėti įtakos vėlesnėms Bizantijos architektūros tradicijoms, o Smirnoje, dabartiniame Izmire, aptikti II amžiaus krikščioniški grafičiai ir įrašai, kurie, kai kurių tyrėjų manymu, gali būti vieni seniausių išlikusių krikščioniškų užrašų.
Papildomi radiniai Pergame ir Efeze suteikė naujų žinių apie ankstyvųjų krikščionių gyvenimą. Pergame aptiktas galimai vienas seniausių šv. Jurgio atvaizdų ant V amžiaus piligrimo gertuvės. Ten taip pat tiriamas amfiteatras, siejamas su ankstyvųjų krikščionių kankinyste. Efeze po didelio gaisro pelenais palaidotame miesto rajone rasti tūkstančiai artefaktų, tarp jų keramikos dirbiniai, maisto likučiai ir su krikščionių piligrimystėmis susiję daiktai, atskleidžiantys kasdienį Bizantijos laikų krikščionių gyvenimą.
Taip pat svarbu pažymėti, kad nors Turkija turi gilią krikščionišką istoriją, pagal oficialius duomenis 99 proc. šalies gyventojų yra musulmonai.
Pastaraisiais metais pasirodė pranešimų, kad kai kuriems krikščionims buvo uždrausta grįžti į šalį, juos pripažinus grėsme nacionaliniam saugumui.
Be to, Turkijos Protestantų Bažnyčių asociacijos 2024 m. žmogaus teisių pažeidimų ataskaitoje konstatuotas išaugęs neapykantos nusikaltimų skaičius, nepaisant oficialių valstybės pareiškimų apie religijos laisvės apsaugą.
