Čekijos ir Slovakijos krikščionys penktadienį susirinko į ekumenines pamaldas 1620 metų Baltojo kalno mūšio vietoje bei dar maždaug dešimtyje Čekijos miestų. Istorinė katalikų ir protestantų priešprieša buvo minima kaip susitaikymo proga.
Habsburgų pergalė Baltojo kalno mūšyje netoli Prahos užbaigė Bohemijos protestantų sukilimą ir lėmė priverstinį Čekijos žemių grąžinimą į katalikybę.
Šis įvykis kartais vadinamas čekų „nacionaline trauma“ ir ilgam sustiprino antikatalikiškas nuotaikas, turėjusias didelę įtaką Čekijos religinei tapatybei.
Gegužės 8 dienos renginiai vyko Baltojo kalno vietovėje, kuri dabar yra Prahos dalis, taip pat miestų aikštėse ir bažnyčiose visoje šalyje.
Pagrindiniame renginyje koncertavo slovakų krikščionių grupė „Timothy“, prie jos prisijungė kiti muzikantai ir piligrimai.
Pasauliečių grupė „Smireni Bila hora“ („Baltojo kalno susitaikymas“) šiuos kasmetinius renginius organizuoja nuo 2020 metų.
2020 metų lapkritį, minint 400-ąsias mūšio metines, Prahos arkivyskupas Janas Graubneris ir Čekijos ekumeninės bažnyčių tarybos vadovas Danielis Danielis Ženatis vadovavo ekumeninėms pamaldoms Baltojo kalno vietovėje.
Žydų bendruomenei atstovavo vyriausiasis rabinas Karolas Sidonas, o renginį kartu organizavo Čekijos Vyskupų Konferencija.
Žydų bendruomenei atstovavo vyriausiasis rabinas Karolis Sidonas, o renginį kartu organizavo Čekijos Vyskupų Konferencija.
Pasak tuometinio Čekijos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus, o dabar Prahos arkivyskupo Stanislavo Pržibylio, šioje vietoje pastatytas susitaikymo kryžius tapo „nuolatiniu priminimu“ ir „simbolinių renginių vieta“.
Interviu savaitraščiui „Katolicky tydenik“ jis teigė, kad šis kryžius yra „Čekijos dvasinės tradicijos dalis“.
2021 metų gegužę, švelnėjant COVID-19 ribojimams, minėjimai buvo atnaujinti. Tuometinis apaštališkasis nuncijus Čekijoje arkivyskupas Charlesas Danielis Balvo (Čarlzas Danielis Balvo) pasauliečiams organizatoriams atsiuntė laišką, kuriame perdavė popiežiaus Pranciškaus palaikymą.
Popiežius ypač įvertino maldas, kurios siejamos su „tikru troškimu sutaikyti žmones“ ir „gydyti praeities žaizdas konkrečiais atleidimo ir susitikimo gestais“.
Susitaikymo iniciatyvos pamažu plinta ir kituose regionuose.
Olomouco arkivyskupija bei Ostravos–Opavos vyskupija EWTN News aiškino, kad nors tiesiogiai neorganizuoja su Baltuoju kalnu susijusių renginių, palaiko visas iniciatyvas, skirtas susitaikymui.
Prahos arkivyskupija taip pat išreiškė palaikymą. Jos spaudos tarnyba EWTN News teigė, kad susitaikymo iniciatyvas remia ne tik pasauliečiai, bet ir vyskupai, dvasininkai bei pašvęstojo gyvenimo asmenys.
Arkivyskupija priminė, kad buvę Prahos arkivyskupai kardinolas Miloslavas Vlkas ir kardinolas Dominikas Duka su protestantais Baltojo kalno vietovėje susitiko atitinkamai 2000 ir 2010 metais.
Ostravos–Opavos vyskupijos spaudos tarnyba nurodė, kad vietos iniciatyvos daugiausia remiamos informacijos sklaida.
Ostravos mieste gegužės 8 dienos renginį organizuoja ekumeninė bendruomenė, įsitikinusi, kad „susitaikymas prasideda šeimose ir mažose bendruomenėse, o vėliau gali plisti per krikščionių bendruomenes į visą visuomenę“.
Rytinėje Čekijos vyskupijoje gavėnios metu taip pat surengtas atskiras susitaikymo renginys Opavos katedroje, minint jos 30-metį.
Vyskupijos spaudos tarnybos teigimu, jo metu buvo prašoma atleidimo už nuodėmes, „įskaudinusias brolius ir seseris iš kitų krikščioniškų Bažnyčių“.
Čekijos Vyskupų Konferencija EWTN News patvirtino, kad šiuo metu ji tiesiogiai nebeorganizuoja ir nekoordinuoja Baltojo kalno renginių.
Baltojo kalno mūšis įvyko 1620 metų lapkričio 8 dieną netoli Prahos, ankstyvajame Trisdešimties metų karo etape.
1618–1648 metais vykęs karas buvo religinis ir politinis konfliktas, nusiaubęs Europą.
Karą užbaigė 1648 metų Vestfalijos taika, kuri patvirtino ir išplėtė principą „Cuius regio, eius religio“ („Kieno valdžia, to ir religija“), pirmą kartą įtvirtintą 1555 metų Augsburgo taikoje. Pagal šį principą valdovas nustatydavo savo pavaldinių religiją.
Katalikų Bažnyčia tebėra didžiausia religinė bendruomenė Čekijoje, tačiau ši šalis laikoma viena sekuliariausių Europoje.
2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, religingais save laikė apie 22 proc. čekų, o katalikai sudarė maždaug 9 proc. gyventojų. 1991 metais jų buvo beveik 40 proc.
Apie 30 proc. respondentų į klausimą apie religiją apskritai neatsakė.
