Heidelbergo universitetas buvo įkurtas 1386 m. popiežiaus Urbono VI nurodymu. Šiuo metu tai yra pats seniausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių vis dar išlikusių universitetų pasaulyje. Tai Bažnyčios įkurta institucija. Nepaisant to, šiandien tam tikrų grupių studentai šiame universitete yra kaltinami diskriminacija už įsitikinimų, kurie atspindi tą pačią bažnytinę tradiciją, laikymąsi.
2022 m. liepos mėn. Heidelbergo universiteto studentų grupė įkūrė organizaciją „ProLife Heidelberg“. Vėliau, 2023 m. balandžio mėn., jie pateikė prašymą oficialiai įsiregistruoti šalia kitų universitete veikiančių studentų grupių. Šis statusas jiems būtų suteikęs galimybę naudotis universiteto patalpomis, gauti finansinę paramą bei atvirai veikti universiteto teritorijoje kartu su dešimtimis kitų universiteto pripažintų studentų organizacijų.
Tačiau 2023 m. gegužę iš universiteto studentų organizacijos vykdomojo organo „RefConf“, buvo sulaukta sprendimo neįtraukti jų į oficialų universiteto grupių sąrašą. Šis sprendimas buvo priimtas skubotai bei išsiųstas elektroniniu paštu tą pačią dieną po susitikimo su studentų tarybos vykdomuoju komitetu. Nė viena sekuliari tokio pobūdžio grupė, atstovaujanti oponuojančią poziciją abortų klausimu, nepranešė susidūrusi su panašiomis kliūtimis.
Studentai nesutiko su tokiu sprendimu. Jie konsultavosi su advokatu dėl galimybės pateikti apeliacinį skundą.
2023 m. liepos mėn. jie gavo oficialų nepritarimo raštą iš universiteto studentų tarybos STURA.
Iš kart po jo „ProLife Heidelberg“ inicijavo teisines priemones, siekdama apskųsti universiteto sprendimą.
Ši byla tęsiasi jau beveik trejus metus. Esama situacija yra sunkiai suvokiama: universitetas, kurio atsiradimą sąlygojo popiežiaus dekretas, šiandien yra tapęs teisinės kovos arena dėl to, ar studentai, kurių pažiūros yra suformuotos pagal šią tradiciją, turi teisę laisvai jame organizuotis.
Norėdama geriau suvokti situaciją, Lietuvos krikščionių darbuotojų sąjunga surengė interviu su „ProLife Heidelberg“ direktore Sophia Dorra.
Kai „RefKonf“ atmetė jūsų prašymą, ar jie nurodė aiškią priežastį, ir ar kuriuo nors momentu paminėjo jūsų įsitikinimus gyvybės apsaugos klausimu ar katalikiškas vertybes kaip atmetimo pagrindą?
Po pakartotinių užklausų elektroniniu paštu ir susitikimo su studentų taryba gavome laišką, kuriame buvo nurodyta, kad „RefKonf“ (studentų organizacijos vykdomasis organas) atmetė mūsų paraišką dėl „akivaizdžiai moteris niekinančios veiklos“.
Vėliau liepos mėnesį studentų tarybos apeliacinio sprendimo paaiškinime buvo nurodyta, kad mūsų grupės veikla prisideda prie „moterų pripažintų teisių į kūno autonomiją ribojimo“.
Sprendime nebuvo tiksliai nurodyta kaip mūsų grupės veikla susijusi su šiuo apribojimu, ir panašu, jog „ProLife Europe“ veikla bei vertybės net ir nebuvo nuodugniai nagrinėjamos.
Atitinkamai buvo pateiktas argumentas, jog mūsų grupės deklaruotas tikslas yra „visais atvejais užkirsti kelią pagrindinių moterų teisių įgyvendinimui“. Tačiau abortas neapsaugo nei motinos gyvybės, nei jos teisių.
Pasaulis tampa visiškai iškreiptas, kai teigiama, jog moterų teisės yra pažeidžiamos tuomet, kai siekiame užtikrinti, kad gyvi liktų ir motina, ir vaikas.
Būtina šviesti žmones apie abortų pasekmes, informuoti juos apie galimas pagalbos paslaugas ir patiems siūlyti pagalbą. Dėl abortų kenčia tiek daug vyrų, tiek ir moterų. Apie tai reikia kalbėtis.
Ar žinote kokią nors kitą studentų grupę Heidelberge, kuriai buvo atsisakyta suteikti pripažinimą dėl ideologinių ar vertybinių priežasčių?
Kiek žinau, studentų taryba (StuRa) laikosi nesuderinamumo su tam tikromis universiteto grupėmis politikos: brolijomis „Normannia“ ir „Allemannia“ bei „Falun Gong“ judėjimu. Tačiau niekada negirdėjau, kad būtų atmesti kokių nors universiteto grupių registracijos prašymai, tokie atvejai pasitaiko ypač retai.
Taip pat abejoju, ar kiekviena grupė, norėdama užsiregistruoti kaip universiteto grupė, turi pateikti visų narių sąrašą su atitinkamais įstojimo pažymėjimais, siekdama įrodyti, kad dauguma narių yra Heidelbergo universiteto studentai. Iš savo patirties su kitomis universiteto grupėmis žinau, kad dažniausiai narių sąrašai iš viso neegzistuoja, o didžioji dalis dalyvių nebūtinai studijuoja Heidelbergo universitete, bet, pavyzdžiui, Heidelbergo pedagoginiame universitete, profesinio mokymo įstaigose arba tėra moksleiviai. Tačiau mums buvo taikomi išskirtiniai tokie reikalavimai.
Ar kuris nors universiteto vadovas oficialiai ar neoficialiai yra užsiminęs, kad jūsų grupės vertybės nesuderinamos su universiteto etika?
Išskyrus StuRa, kuri laikė mūsų grupės vertybes nesuderinamomis su jų priimta rezoliucija dėl mūsų įsipareigojimo ginti gyvybę (kuris yra laikomas neapykantos moterims išraiška), jokių kitų diskusijų su universiteto vadovybe nevyko.
Tačiau vyksta įvairūs kitų grupių renginiai aborto tema, pavyzdžiui, Heidelbergo universiteto Medicinos istorijos ir etikos institutas siūlo paskaitų ciklą „Nepageidaujamas nėštumas ir konsultacijos nėštumo konflikto atveju: dabartinė priežiūros situacija ir konsultavimo iššūkiai“. Ir su tuo viskas yra gerai?! Šiame cikle pateikiama keletas pranešimų, kuriuose nagrinėjami reprodukcinio savarankiškumo teisiniai, etiniai ir istoriniai aspektai. Apskritai, aborto tema yra labiau paplitusi tarp medicinos studentų, kadangi nėštumo procesas yra vis labiau integruojamas į jų studijas.
Ar manote, kad universiteto studentų organizacijos yra ypač priešiškos religiniais pagrindais grindžiamiems požiūriams, ar priešiškumas labiau yra nukreiptas konkrečiai prieš gyvybės apsaugos poziciją, neatsižvelgiant į jos religines šaknis?
Mano patirtis – ir manau, kad galiu kalbėti visos grupės vardu – rodo, kad vos tik pareiški apie savo įsipareigojimą ginti gyvybę, labai dažnai būna klausiama apie tavo religines (ypač krikščioniškąsias) pažiūras. Studentų taryba oficialiai (t.y. savo atsakomajame rašte), nekėlė religiniais motyvais grįstų klausimų, bet savo atmetimą grindė kvestionuodama gyvybės apsaugą.
Tačiau yra buvę pokalbių su atskirais universitete dirbančiais žmonėmis, kurių metu buvo klausiama apie mūsų religines sąsajas ir ar mūsų pozicijos grindžiamos krikščioniškais įsitikinimais.
„ProLife Europe“ (kuriai priklauso „ProLife Heidelberg“) yra nekonfesinė organizacija, kuri akcentuoja mokslinius ir neutralius argumentus, siekdama įkvėpti žmones remti gyvybės apsaugos judėjimą, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų.
Tačiau gyvybės apsaugos vertybės, t. y. kiekvieno žmogaus apsauga, sutampa ir su krikščioniškomis vertybėmis, ir daugelis iš mūsų išpažįstame krikščionišką tikėjimą, kuris mus motyvuoja ginti gyvybę. Todėl šiuo atžvilgiu sunku atskirti, bet apskritai studentų taryba pabrėžė tik gyvybės apsaugos pozicijas.
Kaip apibūdintumėte bendrą atmosferą Heidelberge studentams, kurie laikosi tradicinių krikščioniškų ar konservatyvių vertybių? Ar jie yra laukiami, toleruojami ar aktyviai stumiami į užribį, bandomi nutildyti?
Tikrai nesunku pastebėti, jog Heidelbergas yra labai kairiųjų pažiūrų ir kad konservatyvios nuomonės čia nėra labai paplitusios, o tai natūraliai izoliuoja studentus, turinčius konservatyvias pažiūras. Iš savo patirties žinau, kad gan sunku išreikšti savo konservatyvias pažiūras, o ypač pasakyti, kad esi už gyvybę – man kartais tai labai sunku.
Heidelbergo studentai yra mandagūs ir šilti, jie rūpinasi vieni kitais, tačiau vyraujanti nuomonė, kuri sudaro barjerą konservatyvioms pažiūroms. Žmonės atvirai diskutuoja, kokios nuomonės yra nepriimtinos, nors šiais laikais beveik viskas, kas bent kiek tradiciška ar konservatyvu, laikoma radikalumo apraiška ir nepriimtina. Dėl to sunku, kartais nejauku išreikšti savo nuomonę viešai.
Todėl suprantame, kad labai svarbu ginti savo vertybes, įsitikinimus, kad universitete būtų daugiau įvairių nuomonių ir galėtų atsirasti daugiau atvirumo krikščioniškoms ir konservatyvioms perspektyvoms. Kai rengiame evangelizacinius renginius gatvėje, taip pat pastebime, kad dauguma žmonių nėra giliai domėjęsi abortų tema ir turi labai panašią nuomonę: moterys turėtų turėti galimybę pasirinkti abortą.
Šių akcijų metu mes bandome paskatinti žmones pagalvoti apie tai, kas iš tiesų yra žmogaus gyvybė, kada ji prasideda ir ką negimusios gyvybės nutraukimas gali reikšti motinai, vyrui. Keitimasis idėjomis, atvira ir pagarbi diskusija su kitaip mąstančiais žmonėmis yra labai svarbi, ypač universitete, nes dažnai esi lyg uždarame burbule ir sunku suprasti kodėl kai kurie žmonės nepritaria tavo mąstymui.
Kaip gyvybės gynimo grupė, mes taip pat esame turėję keletą drąstiškesnių susidūrimų su žmonėmis (tikriausiai iš „Antifa“), kurie įsiskverbė į vieną iš mūsų susitikimų. Tačiau, išskyrus tai, kad po kambarį ėmė skraidyti traškučiai, nieko rimto neįvyko.
Todėl sakyčiau, kad Heidelberge konservatyvios ar tradicinės krikščioniškos vertybės nebūtinai priimamos atvira širdimi, tačiau vis tiek labai verta dalintis savo požiūriu, be to, reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas žmogus, vienaip ar kitaip, tiesiog trokšta bendrumo jausmo.
Ar yra studentų, kurie privačiai remia jūsų veiklą, bet bijo viešai susieti save su „ProLife Heidelberg“?
Taip, tikrai turime žmonių, kurie tyliai remia grupę, pavyzdžiui, maldomis. Prasidėjus teisiniam ginčui keletas žmonių pasitraukė, o kai kurie nenorėjo, kad jų vardai būtų įtraukti į narių sąrašą.
Kai kurie bijo profesinių pasekmių dėl savo požiūrio į gyvybės apsaugą. Be to žmogaus gyvybės apsaugos pozicija sukelia ir tam tikrą išankstinį nusistatymą prieš tave. Esi įspraudžiamas į rėmus, ir, žinoma, tai yra dalykas, kurį reikia turėti omenyje. Manau, kad mes visi galvojame apie savo ateitį, karjerą ir visiškai suprantama, jei žmonės nenori viešai pasisakyti šiuo klausimu bijodami galimų pasekmių. Taip pat didžiulis žingsnis yra išeiti į gatvę ir kalbėtis su žmonėmis apie abortus. Tai nėra patogi ar lengva tema, ir tokiuose pokalbiuose norisi būti jautriems ir supratingiems. Tai nėra lengva, bet kai įveiki tą pradinę kliūtį ir pasikalbi su keliais žmonėmis, supranti, kad kreiptis į žmones tampa vis lengviau ir lengviau. Pasibaigus informaciniam renginiui supranti, kad turėjai daug įdomių pokalbių.
Ar manote, kad tai yra pavienis atvejis Heidelberge, ar tai atspindi platesnę tendenciją Vokietijos universitetuose?
Iš tiesų, mes, „ProLife Heidelberg“ grupė, nesame vieni. Visos „ProLife“ grupės Vokietijoje susidūrė su sunkumais siekdamos gauti universitetinių grupių akreditaciją.
Pavyzdžiui, „ProLife“ grupwi Regensburge taip pat teko įsitraukti į teisinę kovą su universitetu dėl jų atmetimo. Jie bylą laimėjo ir buvo įregistruoti, ko mes, Heidelberge, taip pat labai tikimės.
Yra keletas kitų Vokietijos „ProLife“ grupių, kurios šiuo metu teikia paraiškas registracijai arba norėtų užsiregistruoti (pavyzdžiui, Miunchene ir Augsburge, taip pat kai kurios kaimyninėse šalyse). Deja, siekis būti pripažintiems Vokietijos universitetuose kaip „pro-life“ grupėms tebėra nuolatinė kova.
Mes, žinoma, toliau kovojame ir tikimės, kad situacija pagerės ir kad mūsų darbas (nepriklausomai nuo to, ar esame akredituota universiteto grupė, ar ne) leis mums pasiekti daugiau širdžių ir šviesti žmones apie aborto pasekmes. Kiekviena žmogaus gyvybė yra pernelyg brangi, kad ją trukdytų tokie dalykai kaip akreditacija. Mes nesustosime!
