Gimstamumas Lietuvoje krito iki 0.99 vaiko moteriai. Nors gimstamumas mažėja visame pasaulyje, Lietuva patenka tarp šios neigiamos tendencijos lyderių, pagal demografijos mažėjimo tempus primindama jau net ne Europos, o Rytų Azijos šalis.
Demografijos konferencijose specialistai pabrėžia, jog vien finansinės priemonės, kad ir kokios dosnios, gimstamumo iki reikalingos tautos reprodukcijai (2,1 vaiko moteriai) nepakels. Šią teiginio dalį mus valdantys socialdemokratų politikai išgirdo: pinigai neišspręs gimstamumo problemų? Tada jų ir nereikia!
„Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis” dalyvavę valdančiųjų atstovai teigė, kad kritika jiems dėl mažų finansinių paskatų skyrimo šeimoms nėra pagrįsta, nes esą mes patys nežinome, kas išties suveiktų didinant gimstamumą. Tačiau tokios šnekos labiau primena rankų nusiplovimą nuo esminės valstybės problemos, o ne nuoširdi abejonė, siekiant rasti atsakymą.
Juolab, kad mūsų demografinės politikos istorija byloja kitokius faktus. Startavus reikšmingoms demografijos skatinimo priemonėms, gimstamumo kreivė šaudavo į viršų. Prieš du dešimtmečius Lietuvoje įteisinus palankiausias Europoje motinystės išmokas, kuomet pirmaisiais vaiko priežiūros metais buvo mokamas 100 proc. atlyginimas, o antraisiais 70 proc. gimstamumas šalyje ženkliai išaugo.
2004 m. apie 1,2 vaiko moteriai siekęs gimstamumas šovė iki beveik 1,7 ir vėl pradėjo sistemingai mažėti po šių išmokų sumažinimo 2009 m. Šis faktas paneigia vyraujantį mitą, kad nepaisant to, kokių priemonių griebsis valdžia, gimstamumo kreivė mūsų šalyje pasmerkta nuolat kristi.
Deja, tačiau nei viena vyriausybė taip ir nesugebėjo grįžti prie ankstesnės tvarkos, palikdama vaikus auginančioms šeimoms tik finansinės pagalbos miražą, palyginus su tuo, ką šeimos turėjo anksčiau. Įvertinus Lietuvos infliacijos tempus, per pastaruosius du dešimtmečius valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms ne didėjo, o mažėjo. Į pastabas apie negebėjimą grąžinti ankstesnės tvarkos, atšaunama cinišku argumentu: „Vis tiek iki 2,1 gimstamumo nepakels!”
Regint šokiruojančiai abejingą valdančiųjų poziciją tautos nykimo akivaizdoje kyla klausimas: ar papildomų dešimčių tūkstančių lietuvių gimimas, sąlygotas šių priemonių, jiems nėra jokia vertybė?
Regint šokiruojančiai abejingą valdančiųjų poziciją tautos nykimo akivaizdoje kyla klausimas: ar papildomų dešimčių tūkstančių lietuvių gimimas, sąlygotas šių priemonių, jiems nėra jokia vertybė? Šalyje, atsidūrusioje ant demografinės žiemos slenksčio, bet kokios, net ir drastiškos finansinės reformos turi būti remiamos ir išbandomos, nes kitu atveju mūsų laukia tiesiog išnykimas.
Šiandien galime konstatuoti, kad vaiko pinigų įvedimas išties gimstamumo nepakėlė, tai byloja ir kaimyninės Lenkijos patirtis. Nežymios sumos ar vaiko pinigų „padidinimai“ 20 eurų, kuriais taip giriasi valdžia, išties jokių rezultatų neduos.
Be abejonės, Lietuvos demografams ir politikams būtina mąstyti apie papildomas socialines gimstamumo skatinimo iniciatyvas. Ne tik kalbėti tarpusavyje, bet kviestis ir pačių šeimų atstovus, kurie vaikų auginimu gyvena šiandien.
Būtini giluminiai kultūriniai, socialiniai sprendimai. Valstybės finansuojamoje socialinėje reklamoje šeima, motinystė ir tėvystė turi būti pristatoma esminiu visuomenės prioritetu, o demografija vertinama kaip ilgalaikis Lietuvos išlikimo klausimas.
Žiniasklaida turėtų pinigus gauti ne už valdžios sprendimų viešinimo konkursus, gražų valdančių politikų įvaizdį, bet už sistemingą teigiamo požiūrio į šeimyninį gyvenimą ir vaikų auginimą skatinimą. Metas kultūrinį dėmesį perkelti nuo individo prie visuomenės ir tautos interesų ir šią kryptį įtvirtinti švietimo programose jau nuo mažų dienų.
Lietuvos demografiją galime iš esmės keisti tik taikydami kompleksines priemones: pradėdami remti teigiamą požiūrį į šeimą formuojančias iniciatyvas, keisdami švietimo programas ir taikydami plačiausią įmanomą socialinę paramą. Faktas, kad gimstamumo šuolio nepasieksime be išmintingų žingsnių, keičiant kultūrines nuostatas, tačiau dėl to numoti ranka į finansines paskatas valdžia negali.
Priešingai, valdantieji privalo imtis ženklių finansinių pokyčių šioje srityje, o ne užsiimti kosmetinėmis reformomis, tikintis, kad problema kažkaip išsispręs savaime. Pigių sprendimų paieškos demografijos temoje yra baigtos.
