Sausio 14 d. Kauno arkikatedros bazilikoje, Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu, buvo meldžiamasi už Carito, taip pat už Maltiečių ordino pagalbos tarnybos ir Samariečių bendruomenių narius – savanorius ir darbuotojus, kasdien tarnaujančius pažeidžiamiausiems.
Pamaldų metu buvo pabrėžta, kad pašaukimas ir Dievo dovanos nėra skirtos tik sau – jos duodamos tam, kad galėtume tarnauti kitiems. Visada galime melstis už kitą, užstoti, palaikyti, patarti ir būti šalia, o taip pat padėti konkrečiais darbais ir savanoryste.
Taip pat akcentuota, jog pagalba teikiama ne vien tam, kad žmogus būtų pakeltas iš skurdo ar vargo, bet ir tam, kad pats taptų pagalbos teikėju. Ypač prasmingos savitarpio pagalbos grupės, kai patyrę skyrybas, benamystę ar išsivadavimą iš priklausomybių žmonės nusprendžia padėti kitiems. Kas gali geriau atjausti, jei ne tas, kuris pats buvo atsidūręs panašioje nelaimėje?
Homilijoje Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas priminė, kad Viešpats ateina ir šiandien mums padėti: kai šaukiamės Jo vardo, kai švenčiame sakramentus, esame išlaisvinami ir stiprinami tarnystei artimui.
Ši malda tapo jautriu padėkos ir palaikymo ženklu visiems, kurie tyliai ir ištikimai liudija krikščionišką artimo meilę kasdienėje tarnystėje.
