„Vatican News” rašo apie 92 metų albanų kardinolą Ernest Simoni, kuris švenčia 65 kunigystės metų jubiliejų. Kardinolas 28 metus praleido priverstinio darbo stovyklose, nes neišsižadėjo Kristaus ir jo Bažnyčios.
Jam buvo vos ketveri, kai jo mama jį rado suklupusį priešais skrynią, panirusį į keistai atrodantį žaidimą. „Ką darai?“, – paklausė mama. „Nematai? Aukoju Mišias“, – atsakė berniukas. Kardinolas Ernestas Simoni Mišias aukoja jau 65 metus. Į kunigus Škoderio katedroje 1956 m. balandžio 7 d. jį įšventino arkivyskupas Ernestas Çoba, nužudytas kalėjime 1979 m. Kitą dieną jaunasis kunigas aukojo pirmąsias Mišias. Nuo tada jas aukoja nepaisant nieko, pačiose netikėčiausiose vietose, net ir kasyklose ar požemiuose, per tuos 28 metus priverstinių darbų, kuriems jį pasmerkė Envero Hoxhos režimas.
Jei tai būtų santuoka, būtų pavadinta „akmeninėmis vestuvėmis“, taip apibūdinant jos tvirtumą. Šis palyginimas taiklus ne tik dėl tvirto tikėjimo „gyvo kankinio“, kaip jį pavadino popiežius Pranciškus, pakeldamas į kardinolus 2016 m. lapkritį. Kunigas E. Simoni visada savo kunigystę išgyveno kaip santuoką. Simboliška tai, ką jis pasakė savo kankintojams, kurie iš pradžių bandė jį įkalbėti dėstytojauti Tiranos universitete ir vesti gražią merginą. „Aš jau esu susituokęs su gražiausia pasaulyje nuotaka, Katalikų Bažnyčia, ir jai noriu tarnauti visą savo gyvenimą“, – atsakė kunigas.
Šiandien dėl pandemijos kardinolas aukoja Mišias privačiai. Dėl saugumo jis gyvena kaip klauzūroje, kuri jam yra beveik kaip kalėjimas, kaip sako kardinolo sūnėnas.
Nuo tos dienos, kai 1990 m. buvo išlaisvintas, iki pat pandemijos jis niekad nesustojo. Nepaisant garbaus amžiaus, jis lankė parapijas, susitikinėjo su Albanijos tikinčiaisiais Italijoje, JAV, kur yra didelė albanų diaspora. „Esu laimingas ir dėkingas Viešpačiui už kunigystės dovaną. Porą metų iki kunigystės šventimų praleidau atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, tai buvo sunkiausi mano gyvenimo metai. Režimas žinojo, kad noriu tapti kunigu, ir karininkai mano gyvenimą stengėsi paversti nepakeliamu, bijojau, kad mane nužudys. Džiaugsmas, kurį išgyvenau šventimų dieną, buvo sumišęs su dėkingumu Dievui, kad jis mane išgelbėjo“, – sako kardinolas ir šiandien patvirtindamas savo meilę Kristui ir Bažnyčiai, kaip daro kasdien pastaruosius 65 metus.
Laikai, kai būdamas vaikas žaidė Mišias, įspaudė Kristaus aukos atminimo žymą į jo gyvenimą. Būtent po Kalėdų Mišių jis buvo areštuotas savo parapijoje netoli Škoderio 1963 m. Vėliau jis Mišias aukojo ekstremaliomis sąlygomis, rizikuodamas gyvybe. „Atsidėdavau duonos trupinių, išsispausdavau vynuogių. Sargai nesuprasdavo ir manė, kad išprotėjau. Mane apsaugojo Dievo Motina“, – pasakoja kardinolas.
Kardinolas E. Simoni šiuo metu gyvena Florencijoje. Arkivyskupas kardinolas Giuseppe Betori, paskyręs kardinolą Florencijos katedros kapitulos kanauninku, jo kunigystės jubiliejaus proga sakė: „Florencijos Bažnyčia priėmė tikėjimo liudytoją, kad pagerbtų ir parodytų dėkingumą už jo patirtas kančias dėl savo ištikimybės Kristui. Iš jo gaudama daugiau – intensyvios maldos gyvenimo pavyzdį, ganytojišką rūpestį parapijoms, ypač mažiausioms ir marginaliausioms, gailestingumo liudijimą. Viešpats tesuteikia jam stiprią sveikatą, kad toliau galėtų dalytis savo gyvenimo ir tarnystės dovana“.
