Po 266 dienų Kinijos kalėjime į laisvę išėjęs protestantų pastorius Ezra Jinas Mingri (Ezra Džinas Mingri) ragina šalies prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) nutraukti krikščionių persekiojimą. Pekino Siono bažnyčios („Zion Church“) įkūrėjas, kurio aštuoni bendražygiai tebėra kalinami, įsitikinęs, kad valdžios represijos ne tik nesustabdė jo bendruomenės veiklos, bet ir paskatino ją plėstis visoje Kinijoje.
Interviu leidiniui „The Christian Post“, duotame Vašingtono Biblijos muziejuje, E. Jinas išreiškė dėkingumą už Kinijos prezidento sprendimą liepos mėnesį paleisti jį iš kalėjimo ir išsiųsti į Jungtines Valstijas. Pastorius viliasi, kad tokio pat geranoriškumo sulauks ir kiti dėl tikėjimo kalinami krikščionys.
„Meldžiuosi ir tikiuosi, kad kiti prisidės prie šios maldos, kad prezidentas Xi nutrauktų krikščionių persekiojimą“, – kalbėjo E. Jinas, kurio žodžius į anglų kalbą vertė dukra Grace Jin Drexel (Greis Džin Dreksel).
2026 metų rugsėjo duomenimis, Beihajaus sulaikymo centre, Pietų Kinijos Guangsi Džuangų autonominiame regione, tebebuvo laikomi aštuoni Siono bažnyčios vadovai ir bendradarbiai: Gao Yingjia (Gao Jingdzia), Wangas Linas (Vangas Linas), Yinas Huibinas (Jinas Chueibinas), Wangas Zhongas (Vangas Džongas), Wangas Congas (Vangas Congas), Liu Zhenbinas (Liu Dženbinas), Linas Shuchengas (Linas Šučengas) ir Wu Qiuyu (U Ciuju).
Nuo Tiananmenio protestų iki krikščionių bendruomenės įkūrimo
Šiaurės Kinijos kaime korėjiečių kilmės šeimoje gimęs E. Jinas krikščioniu tapo po to, kai nusivylė Kinijos komunistų partija. Jo pažiūras pakeitė dalyvavimas 1989 metų Tiananmenio aikštės protestuose, kai Pekino universitete studijavo geofiziką.
Iš pradžių dirbęs užsienio bendrovėje, vėliau jis daugelį metų tarnavo valstybės pripažintose Trijų savarankiškumų patriotinio judėjimo („Three-Self Patriotic Movement“) protestantų bendruomenėse. 2007 metais, Kalifornijoje esančioje Fulerio teologijos seminarijoje („Fuller Theological Seminary“) įgijęs daktaro laipsnį, E. Jinas įkūrė Siono bažnyčią.
Grįžęs iš Jungtinių Valstijų, jis iš pradžių ketino padėti vienai Pekino teologijos seminarijai, o ne steigti naują bendruomenę. Tačiau atsiradus tokiai galimybei, jo įkurta bažnyčia netikėtai sparčiai augo ir tapo viena didžiausių sostinėje.
„Prieš valdžiai uždarant mūsų bažnyčią, kiekvieną sekmadienį į pamaldas susirinkdavo apie 1 500 žmonių. Tai tikriausiai buvo viena didžiausių bendruomenių nuo Kultūrinės revoliucijos laikų“, – prisiminė pastorius. Didelę tikinčiųjų dalį sudarė jaunimas.
Kai kurių artimųjų E. Jinas nebematė aštuonerius metus.
Auganti bendruomenės įtaka sukėlė Kinijos valdžios nepasitikėjimą. 2018 metų kovą pareigūnai pareikalavo maldos namuose įrengti 24 veidų atpažinimo kameras, tačiau visa bendruomenė ryžtingai atsisakė. E. Jino teigimu, būtent tuomet prasidėjo itin įtempti santykiai su valstybės institucijomis.
Tų pačių metų birželį pastorius su šeima išvyko į Jungtines Valstijas, tikėdamasis sumažinti įtampą. Tačiau jau liepą jis vienas grįžo į Kiniją, kur spaudimas bendruomenei nesiliovė. Kai kurių artimųjų E. Jinas nebematė aštuonerius metus.
Uždarius maldos namus, atsirado nauja pamaldų forma
2018 metų rugsėjį valdžiai uždarius Siono bažnyčios pastatą, tikintieji pradėjo rinktis parkuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Jie klausydavosi iš anksto įrašytų pastoriaus pamokslų, dalydavosi Evangelija ir melsdavosi vaikščiodami.
„Tuo metu tai pavadinau „pamaldomis vaikštant“. Tai buvo mano paties sugalvotas būdas“, – aiškino E. Jinas.
Ši patirtis padėjo bendruomenei prisitaikyti prie COVID-19 pandemijos, kai daugeliui kitų bažnyčių teko uždaryti savo susirinkimų vietas. Siono bažnyčia pradėjo rengti pamaldas internetu, naudodamasi vaizdo konferencijų platforma „Zoom“.
„Nesitikėjau, kad 2020 metais prasidės pandemija. Mes pirmieji pradėjome rengti pamaldas per „Zoom“, ir tai labai padrąsino mūsų bendruomenės narius. Atsirado galimybė bendrauti tiesiogiai, abiem kryptimis, todėl jie vėl galėjo palaikyti su mumis ryšį“, – prisiminė pastorius.
Prie nuotolinių pamaldų ėmus jungtis krikščionims iš visos Kinijos, dalyvių skaičius išaugo nuo 300 iki 5 tūkstančių – tiek žmonių galėjo priimti didžiausias ir brangiausias tuo metu siūlytas „Zoom“ paslaugų planas. Kai kuriais sekmadieniais prisijungdavo daugiau kaip tūkstantis pastorių, ieškančių dvasinio padrąsinimo.
„Kinijoje daugiau kaip 3 tūkst. žmonių per „Zoom“ suburiantys susitikimai vykdavo tik per Siono bažnyčią“, – tvirtino E. Jinas.
Pandemijai slūgstant, bendruomenės vadovai pastebėjo, kad daugelis kitų miestų krikščionių ir toliau apsiriboja nuotolinėmis pamaldomis, neturėdami galimybių gyvai susitikti su tikėjimo broliais ir seserimis. Todėl buvo suburtos nedidelės lankymo grupės, kurios vykdavo pas tikinčiuosius ir skatindavo juos rengti bendruomeninius susirinkimus. „Taip per trejus metus daugiau kaip 40 miestų įkūrėme per 100 bažnyčių“, – nurodė pastorius.
Vis dėlto ši plataus masto tikinčiųjų ugdymo internetu veikla, kuriai bendruomenę netiesiogiai parengė 2018 metų represijos, vėliau tapo pagrindu kaltinimams dėl „neteisėto informacinių tinklų naudojimo“. Būtent pagal šį kaltinimą 2025 metais buvo sulaikytas E. Jinas ir kiti Siono bažnyčios vadovai.
„Visi esame viena šeima“
Atgavęs laisvę pastorius ragina Amerikos krikščionis melstis ne tik už aštuonis kalinamus jo bendruomenės vadovus, bet ir už šimtus kitų Kinijoje dėl Evangelijos įkalintų tikinčiųjų, tarp jų – Siono šviesos bažnyčios („Light of Zion Church“) pastorių Gao Quanfu (Gao Ciuanfu).
E. Jinui ypač didelį nerimą kelia pranešimai, kad po jo išlaisvinimo su kitais sulaikytais krikščionimis elgiamasi dar griežčiau, o Kinijos valdžia siekia paspartinti jų nuteisimą.
„Amerikos krikščionys gali nuveikti labai daug. Nors esame skirtingų tautybių, visi esame viena Kristuje Jėzuje. Esame viena šeima ir to paties kūno nariai. Todėl kai kenčia vienas narys, visi kartu jaučiame jo skausmą“, – kalbėjo jis.
Kaip tokios bendrystės pavyzdį pastorius pateikė Kinijos krikščionių reakciją į 2025 metais mirusį JAV organizacijos „Turning Point USA“ įkūrėją Charlie Kirką (Čarlį Kirką). Anot jo, daugelis Kinijos bendruomenių gedėjo amerikiečių aktyvisto ir vidury nakties stebėjo jo atminimo pamaldas.
„Kenčia ne vienas žmogus. Yra daugybė kitų, kurie išpažįsta tą patį tikėjimą ir tarnauja tam pačiam Dievui. Manau, kad Jungtinės Valstijos yra viena daugiausia krikščionių turinčių pasaulio šalių. Todėl jūsų maldos, tvirtumas, balsai ir veiksmai yra lemiami“, – pabrėžė E. Jinas.
Pastorius taip pat paragino tikinčiuosius visame pasaulyje dvasiškai ruoštis galimiems persekiojimams. Paklaustas, ar kai kurių Vakarų šalių vyriausybių bažnyčioms per COVID-19 pandemiją taikyti ribojimai, primenantys Kinijos komunistų partijos metodus, rodo stiprėjantį priešiškumą krikščionybei, jis atkreipė dėmesį į platesnius istorinius pokyčius.
E. Jino vertinimu, krikščionybės vyravimas Vakarų kultūroje XX amžiuje pradėjo silpnėti. Jo įsitikinimu, šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse taip pat veikia įtakingos krikščionybei nepalankios socialinės jėgos.
E. Jino vertinimu, krikščionybės vyravimas Vakarų kultūroje XX amžiuje pradėjo silpnėti. Jo įsitikinimu, šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse taip pat veikia įtakingos krikščionybei nepalankios socialinės jėgos.
„Krikščionių tikėjimui kylantys iššūkiai neapsiriboja Kinija ar Artimaisiais Rytais – jie yra pasaulinio masto. Tai svarbus priminimas Jungtinių Valstijų krikščionims išlikti ypač budriems“, – pažymėjo jis.
Priminęs Jėzaus perspėjimus mokiniams apie būsimus persekiojimus, pastorius rėmėsi ir apaštalo Pauliaus mokymu, kad kelias į Dievo Karalystę neatsiejamas nuo išbandymų.
„Krikščionys neišvengiamai susidurs su tokiu persekiojimu. Paulius mokė, kad norint įžengti į Dievo Karalystę reikia patirti išbandymų. Tai išgyveno visų laikų krikščionys“, – kalbėjo E. Jinas.
Persekiojimų akivaizdoje – viltis sulaukti šimteriopo derliaus
Cherie Geng (Šeri Geng), krikščionybe susidomėjusi per E. Jino tarnystę ir kurios vyras yra vienas iš aštuonių vis dar kalinamų Siono bažnyčios vadovų, leidiniui „The Christian Post“ pasakojo apie pastoriaus požiūrį į tikėjimą ir kančią.
Pasak moters, krikštydamas naujus bendruomenės narius E. Jinas viešai klausdavo, ar jie pasirengę kentėti dėl Jėzaus Kristaus, net jeigu dėl to tektų paaukoti gyvybę.
„Kančia yra Kinijos bažnyčių DNR“, – pareiškė ji. Savo šeimos patiriamus išbandymus ir platesnį krikščionių persekiojimą Kinijoje moteris laiko auka, iš kurios, kaip tikisi, Dievas išaugins gausių vaisių.
E. Jinas taip pat įsitikinęs, kad Kinijos krikščionių bendruomenės persekiojimų sąlygomis smarkiai išaugo. Jo vertinimu, iki 1949 metų, kai po komunistų pergalės valdžią perėmė Mao Dzedongas, šalyje buvo apie 700 tūkst. protestantų. Dabar, įskaitant oficialiai neregistruotas bendruomenes, krikščionių skaičius, pasak pastoriaus, gali viršyti 80 milijonų.
E. Jinas taip pat įsitikinęs, kad Kinijos krikščionių bendruomenės persekiojimų sąlygomis smarkiai išaugo.
„Nuo komunistų atėjimo į valdžią 1949 metais Bažnyčia patyrė istorijoje retai pasitaikančio masto represijas. Tačiau krikščionybė Kinijoje nepaprastai išaugo. Valdžios vertinimu, šalyje yra apie 35 mln. krikščionių, o įtraukus neregistruotų bendruomenių narius, atsargiais skaičiavimais, jų būtų apie 80 milijonų“, – aiškino jis.
Tarptautinės krikščionių persekiojimą stebinčios organizacijos „Open Doors“ vertinimu, Kinijoje gyvena beveik 97 mln. krikščionių. Organizacija teigia, kad daugiau kaip 1,4 mlrd. gyventojų turinčią šalį valdanti Kinijos komunistų partija vis labiau baiminasi prarasti jaunosios kartos kontrolę. Šią baimę ji apibūdina kaip stiprėjantį „diktatūrinį paranojiškumą“.
„Open Doors“ duomenimis, represijos ypač nukreiptos prieš krikščionių vadovus, ugdančius jaunimą. Organizacija taip pat nurodo, kad nuo 2018 metų, įsigaliojus pakeistiems Religinių reikalų nuostatams, jaunesniems nei 18 metų asmenims draudžiama lankytis bažnyčiose ar dalyvauti religinėje veikloje.
E. Jino vertinimu, itin intensyvus krikščionių persekiojimas Kinijoje tęsiasi maždaug dešimtmetį, tačiau jis abejoja, ar valdžia sugebės tokį spaudimą išlaikyti dar dešimt metų. Pastorius viliasi, kad represijoms silpnėjant atsiskleis ir per išbandymus subrandinti dvasiniai vaisiai.
„Svarbiausia tai, kas įvyks toliau. Tikėtina, kad visoje visuomenėje prasidės labai stiprus atsigavimas. Tikėjimas yra vidinis dalykas, kurio išorinis spaudimas negali atimti. Spaudimui tęsiantis, silpnesnio tikėjimo žmonės pasitraukia, o tvirtai tikinčiuosius jis apvalo ir sustiprina. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, ši ilgai slopinta tikėjimo jėga staiga prasiverš“, – svarstė E. Jinas.
Pastorius tikisi dar savo gyvenime išvysti didelį krikščionybės atgimimą Kinijoje. „Tuomet galėsime sulaukti trisdešimteriopo, šešiasdešimteriopo ar net šimteriopo derliaus. Tikiu, kad dar būdamas gyvas pamatysiu dar vieną didžiulį krikščionybės atgimimą Kinijoje“, – kalbėjo jis.
