Paaiškėjus, kad aktorė Meryl Streep (Meril Strip) įgarsins Aslaną būsimame „Netflix“ filme pagal C. S. Lewiso (K. S. Luiso) knygą „Burtininko sūnėnas“, dalis krikščionių tokį pasirinkimą sukritikavo kaip nepagarbą klasikinei krikščioniškai alegorijai.
„Norėjau žmogaus, kuris būtų gilus, bet ne pretenzingas, spinduliuotų autoritetu, tačiau nebūtų pernelyg niūrus ar susireikšminęs. Žmogaus, gebančio perteikti ir gelmę bei jausmingumą, ir džiaugsmą bei žavesį“, – žurnalui „Empire“ apie Streep pasirinkimą dalinosi režisierė Greta Gerwig (Greta Gervig).
Aslanas – Kristų Narnijos pasaulyje įkūnijantis liūtas. Knygoje „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“ jis paaukoja save, kad išgelbėtų nusidėjėlį.
„Norėjau žmogaus, vyresnio nei 70 metų, turinčio gyvenimo patirties išminties, bet kartu gebančio stebėtis pasauliu tarsi vaikas. Be to, tai turėjo būti viena didžiausių visų laikų aktorių. Tokių žmonių sąrašas nėra ilgas“, – pridūrė Gerwig, taip pat režisavusi filmą „Barbė“.
Pirmąjį Gerwig kuriamos „Narnijos“ ekranizacijų serijos filmą planuojama išleisti kitų metų vasarį.
Nors „Burtininko sūnėnas“ buvo parašytas vėliau už kai kurias kitas „Narnijos kronikų“ knygas, pagal pasakojimo chronologiją tai yra pirmoji serijos istorija. Joje pasakojama, kaip Aslanas sukuria Narnijos pasaulį, o piktoji ragana į jį patenka dėl neatsakingai su okultizmu eksperimentuojančio žmogaus veiksmų.
Į žinią, kad Aslanui bus suteiktas moters balsas, dalis krikščionių socialiniuose tinkluose reagavo itin neigiamai. Kai kurie pašaipiai praminė personažą „Translanu“ ir prognozavo, kad filmas taps dar vienu ideologiniu Holivudo išpuoliu prieš Jėzų Kristų ir patirs nesėkmę.
Liuteronų komentatorius ir tinklalaidžių kūrėjas Liamas McCollumas (Liamas Makolumas) teigė, kad Lewisas būtų nekentęs Gerwig bandymo perkurti Aslaną ir pakeisti jo prasmę. Jis atkreipė dėmesį, kad paskutinėje „Narnijos kronikų“ knygoje pats Lewisas aprašė netikrą Aslaną.
„Lewisas pats Narnijoje jau buvo aprašęs panašią situaciją. „Paskutiniame mūšyje“ karalius Tirianas baiminasi netikro Aslano: „Argi nebūtų geriau mirti, negu gyventi apimtam siaubingos baimės, kad Aslanas atėjo, tačiau jis visai ne toks, kokiu tikėjome ir kurio ilgėjomės? Tai būtų tarsi vieną dieną patekėtų juoda saulė“, – rašė McCollumas.
Jo nuomone, Gerwig kuriamas Aslanas greičiausiai bus pritaikytas dabartinėms kultūrinėms ir ideologinėms tendencijoms.
„Galite būti tikri, kad Gerwig kuriamas Aslanas atspindės dabartines kultūrines tendencijas, o filmas skleis pasaulietinę žinią apie lyčių lygybę ar ką nors panašaus. Gerwig, tikėtina, Aslano vietoje kuria savo feministinį dievą, užuot perteikusi krikščionišką pasaulėžiūrą“, – pareiškė McCollumas.
Vaksahačyje, Teksase, esančios „Cross and Crown“ bažnyčios pastorius L. Davidas Fairchildas (L. Davidas Feirčaildas) Streep pasirinkimą pavadino „stulbinamai arogantišku“.
„Suteikti Aslanui moters balsą nėra nei drąsu, nei gilu, nei koks nors genialus kūrybinis sprendimas. Tai kūrybinio vandalizmo aktas, apsimetantis meniniu rafinuotumu. Tai dar vienas ideologinis produktas, kokių jau esame gavę daugiau nei pakankamai“, – teigė jis.
Pasak Fairchildo, Gerwig buvo patikėtas vienas iš mylimiausių XX amžiaus krikščioniškosios literatūros kūrinių, tačiau, jo nuomone, režisierė nusprendė savaip pakeisti net pagrindinį kūrinio personažą.
„Jos arogancija potencialiai puikų filmą pavertė ideologinės tuštybės projektu, ir studijai tai kainuos“, – pridūrė pastorius.
„Jos arogancija potencialiai puikų filmą pavertė ideologinės tuštybės projektu, ir studijai tai kainuos“, – pridūrė pastorius.
Politikos komentatorė Isabel Brown (Izabel Braun) taip pat pabrėžė, kad Lewisas Aslaną sąmoningai kūrė kaip Kristaus įsikūnijimą Narnijos pasaulyje.
„Kad neliktų JOKIŲ abejonių – C. S. Lewisas tiesiogine prasme norėjo, kad Aslanas būtų Kristaus įsikūnijimas Narnijos pasaulyje“, – rašė Brown.
Ji priminė epizodą, kuriame Liusi ir Edmundas sužino, kad daugiau nebegrįš į Narniją. Tuomet Aslanas juos guodžia sakydamas, kad jie jį pažins ir savo pasaulyje: „Ten turiu kitą vardą. Turite išmokti pažinti mane tuo vardu.“
Brown teigimu, Aslanas yra daugiau nei vien Kristaus alegorija: Narnijos pasaulyje jis atlieka tą vaidmenį, kurį mūsų pasaulyje atlieka Kristus.
Brown teigimu, Aslanas yra daugiau nei vien Kristaus alegorija: Narnijos pasaulyje jis atlieka tą vaidmenį, kurį mūsų pasaulyje atlieka Kristus.
„Aslanas yra daugiau nei vien Kristaus alegorija. Jis parodo, kaip Narnijos būtybės patiria Kristų savo pasaulyje, lygiai taip pat, kaip mes patiriame Jėzų Kristų, mūsų pasaulyje įsikūnijusį vyru. Sprendimas patikėti Aslano balsą Meryl Streep Gretos Gerwig kuriamoje „Narnijoje“ yra ne tik antausis Lewiso genialumui, bet ir, mano manymu, sąmoningas pasityčiojimas iš krikščionybės. Tai labai nuvilia“, – pareiškė ji.
Pats Lewisas aiškino, kad Aslanas nėra vien Kristaus simbolis. Rašytojas įsivaizdavo, koks būtų Kristus, jei įsikūnytų tokiame pasaulyje kaip Narnija.
Viena motina parašė Lewisui susirūpinusi, kad jos sūnus Laurence’as Aslaną pamilo labiau už Jėzų. Rašytojas ją ramino, kad berniukas iš tikrųjų negali Aslano mylėti labiau už Jėzų, net jei jam pačiam taip atrodo.
„Dalykai, dėl kurių jis myli Aslaną – tai, ką Aslanas daro ir sako, – iš esmės yra tie patys dalykai, kuriuos iš tikrųjų darė ir sakė Jėzus. Todėl kai Laurence’as mano mylintis Aslaną, iš tikrųjų jis myli Jėzų ir galbūt myli Jį net labiau nei anksčiau“, – rašė Lewisas.
Gerwig, užaugusi unitarų universalistų aplinkoje, taip pat yra sakiusi, kad savo „Burtininko sūnėno“ ekranizaciją įsivaizduoja kaip „roko operą“.
„Davidas Bowie išgelbėjo mano gyvenimą. Paulas McCartney išgelbėjo mano gyvenimą. Davidas Gilmouras išgelbėjo mano gyvenimą. Pete’as Townshendas išgelbėjo mano gyvenimą. Jimmy Page’as, Robertas Plantas… Narnija tiesiogine prasme yra pasaulis, sukurtas iš muzikos. Tai pasaulis, kuris atsiranda Aslanui jį išdainuojant“, – yra sakiusi režisierė.
2018 m. interviu Gerwig teigė nejaukiai besijaučianti dėl atvirų krikščioniško tikėjimo išpažinimų, nors pati sakė kiekvieną sekmadienį einanti į bažnyčią.
„Jaučiuosi nejaukiai girdėdama tokius pareiškimus kaip „Jėzus Kristus yra mano Viešpats ir Gelbėtojas“. Man tai atrodo šiurpoka, tačiau kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią“, – sakė ji.
Gerwig taip pat teigė vertinanti maldas Mergelei Marijai, nes, jos žodžiais, „visa ši Dievo Tėvo samprata man atrodo kiek svetima“.
