Rugsėjo 20-ąją Leonas XIV vadovavo tradiciniam „Viešpaties angelo“ vidudienio maldos susitikimui Šv. Petro aikštėje ir kalbėjo apie tai, kad kartais paradoksaliai priešinamės Dievo dosnumui ir gerumui, nors būtent jie mums suteikia pagrindą viltis.
„Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“, – pranašo Izaijo lūpomis sako Viešpats (Iz 55, 8). Taip, Dievo planai yra begaliniai didesni ir, galima pasakyti, „žmogiškesni“ nei tie, kuriuos mes, nuodėmės pažymėti vyrai ir moterys, galime sumanyti ir įgyvendinti. Todėl pranašo kvietimas atsisakyti klystkelių ir grįžti pas gailestingą bei atlaidų Viešpatį yra labai aktualus (žr. Iz 55, 6–7).
Jėzaus evangeliniai palyginimai nusako mums Dievo parengtų dalykų naujumą ir kartais atskleidžia mūsų priešinimąsi dosnesniam Dievo teisingumui ir didesnei jo meilei, pastebi popiežius, komentuodamas šio sekmadienio Evangelijos pagal Matą skaitinį (Mt 20, 1–16) apie darbininkus, pakviestus dirbti vynuogyne.
Vieni dirbo visą dieną, kiti – keletą valandų, o treti atėjo kone saulei leidžiantis. Šio palyginimo šerdis yra eilutės apie atlygio valandą: šeimininkas sumoka, kas sutarta, anksčiausiai pradėjusiems darbuotis, bet tokia pačia suma atsilygina ir tiems, kurie pradėjo vėliausiai.
Pro akis, anot Leono, neturi praslysti svarbi detalė – vynuogyno šeimininkas nurodo pirmiausia atlygį išmokėti tiems, kurie atėjo vėliausiai, o po to tiems, kurie pradėjo anksčiausiai, kurie nusivilia ir pasipiktina, kad gavo tokį pat atlygį. Jų neigiamos reakcijos buvo galima lengvai išvengti su jais atsiskaičius pirmiausiai, tačiau šeimininkas sąmoningai norėjo kitaip. Dievo gerumas apreiškiamas ne vien kai kuriems, bet visiems.
Dievas siūlo skirtingus kelius ir naujas mintis taip pat ir tiems, kurie manosi esą pirmi ir užsitarnavę to, kas yra, nusipelnę pasiektų rezultatų.
Dievas siūlo skirtingus kelius ir naujas mintis taip pat ir tiems, kurie manosi esą pirmi ir užsitarnavę to, kas yra, nusipelnę pasiektų rezultatų. Tačiau kai meilės dėsnis permuša skaičiavimo dėsnį, kai gailestingumas praplečia nuopelnų patirtį, o taikos dovana sustabdo varžymąsi ir suartina per dėkingumą, visi laimime džiaugsmą, išmintį ir ateitį.
„Broliai ir seserys, būti Dievo bendradarbiais, dirbti jo vynuogyne, tarnauti jo teisingumo ir taikos karalystei yra malonė!“, – sakė popiežius. Pasak jo, ten, kur pasklinda naujieji Dievo dalykai, nebėra vietos pavydui ir susiskaldymui. Ieškokime Viešpaties, kai jis leidžia randamas, šaukimės jo, kai jis yra arti. „Atsisakykime klaidingų kelių ir blogų kėslų“ (žr. Iz 55, 6–7), – dar kartą pakvietė Leonas.
Pažvelkime, pasak popiežiaus, į mūsų švenčiausiąją Motiną: ji toks pat kūrinys kaip ir mes, tačiau yra be dėmės ir todėl ji padeda viltis Dievu ir pasitikėti jo gailestingumu, kad jo keliai taptų mūsų keliais, o jo mintys – mūsų mintimis.
