Jungtinės Valstijos, Danija ir Grenlandija pasiekė susitarimą, kuris leis JAV smarkiai sustiprinti karinį buvimą Grenlandijoje ir neleis Vašingtono priešininkams steigti karinių bazių šioje strategiškai svarbioje Arkties teritorijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitarimą apibūdina kaip suteikiantį Vašingtonui nuolatinę Grenlandijos saugumo kontrolę, tačiau Danija ir Grenlandija pabrėžia, kad jų suverenitetas bei Grenlandijos gyventojų apsisprendimo teisė išlieka nepažeisti.
Susitarimą ketinama pasirašyti kitą savaitę Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu. Kol kas neatskleistos svarbios jo detalės – tarp jų būsimo JAV karinio buvimo mastas ir tai, kokius konkrečius įgaliojimus saugumo srityje įgis Vašingtonas.
D. Trumpas penktadienį paskelbė, kad susitarimas leis Jungtinėms Valstijoms imtis visų būtinų veiksmų Grenlandijos ir JAV saugumui užtikrinti. Pasak jo, joks JAV priešininkas negalės turėti saloje karinės bazės ar vykdyti jautrių investicijų be Vašingtono pritarimo. Prezidentas taip pat teigė, kad susitarimas neturės galiojimo pabaigos datos ir JAV pradės didinti savo karinį buvimą Grenlandijoje.
Danija: suverenitetas išlieka
Kopenhaga ir Grenlandijos vyriausybė D. Trumpo pareiškimus apie „nuolatinę kontrolę“ vertina atsargiau.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pabrėžė, kad susitarimas pripažįsta Danijos Karalystės suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Grenlandijos žmonių teisę į apsisprendimą. Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas taip pat teigė, kad susitarimas atitinka Grenlandijos interesus ir sustiprins jos saugumą.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas šeštadienį pareiškė besitikintis, kad ilgą neapibrėžtumo laikotarpį pakeis įpareigojantis susitarimas, sustiprinsiantis saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante.
Pasak jo, susitarimas turi atitikti Danijos Karalystės nustatytas „raudonąsias linijas“. NATO taip pat palankiai įvertino pasiektą susitarimą, teigdama, kad jis turėtų prisidėti prie saugumo, stabilumo ir bendradarbiavimo strategiškai svarbiame regione.
Rusijai ir Kinijai – užkarda
Vienas svarbiausių susitarimo tikslų – užkirsti kelią JAV priešininkų kariniam įsitvirtinimui Grenlandijoje. Vašingtonas ypač akcentuoja Rusijos ir Kinijos vaidmenį, didėjant strateginei konkurencijai Arktyje.
Pagal kol kas paskelbtą informaciją susitarimas turėtų neleisti JAV priešininkams kurti Grenlandijoje karinių bazių, o jautrios investicijos būtų ribojamos.
Jungtinės Valstijos Grenlandijoje jau turi Pitufiko kosminę bazę. JAV karinis buvimas saloje grindžiamas dar 1951 metais sudarytu ir vėliau atnaujintu susitarimu su Danija. Jis jau suteikia Vašingtonui plačias galimybes dislokuoti pajėgas ir plėtoti karinius objektus, derinant veiksmus su Danija ir Grenlandija.
Mėnesius kėlė įtampą NATO
Naujasis susitarimas pasiektas po kelis mėnesius trukusios įtampos tarp Vašingtono ir Kopenhagos.
2025 metais sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms dėl nacionalinio saugumo reikia Grenlandijos. Jis buvo neatmetęs ir jėgos panaudojimo galimybės, o Danija bei Grenlandija nuolat kartojo, kad sala nėra parduodama. Šie pareiškimai sukėlė didelį susirūpinimą tarp JAV sąjungininkių Europoje ir įtampą NATO.
Vis dėlto naujasis susitarimas Grenlandijos suvereniteto nekeičia. Jo galutinis turinys turėtų paaiškėti paskelbus ir pasirašius susitarimo tekstą.
Lietuvos prezidentas: svarbus žingsnis saugumui Arktyje
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasiektą susitarimą pavadino svarbiu žingsniu stiprinant saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante.
„Tikėtinas susitarimas tarp Grenlandijos, Danijos ir Jungtinių Valstijų yra svarbus žingsnis stiprinant saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, glaudesnis transatlantinis bendradarbiavimas šiuose strategiškai svarbiuose regionuose yra būtinas Europos ir viso NATO saugumui.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas savo ruožtu teigė, kad susitarimas sustiprina JAV karinį vaidmenį Grenlandijoje, tačiau nekeičia jos suvereniteto. Pasak ministro, rezultatas rodo, kad metų pradžioje kilusios įtampos dėl Grenlandijos nereikėjo vertinti kaip NATO krizės.
Susitarimą dar numatoma oficialiai pasirašyti, o Danijoje ir Grenlandijoje jam įsigalioti reikės atitinkamų parlamentinių procedūrų.
