Žmogaus kūnas tyliai, bet išraiškingai kalba apie mūsų tapatybę, sveikatą, santykius ir net pašaukimą mylėti. Tačiau norint išgirsti šią kalbą, neužtenka žinoti vien biologinius faktus. Reikia mokėti pažinti savo kūną ir suprasti jo siunčiamus ženklus.
Apie tai kalbėdama VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantė, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro direktorė ir vaisingumo pažinimo metodų mokytoja Ingrida Jazgevičienė pabrėžia: vaisingumas nėra nuo žmogaus atskirta biologinė funkcija ar problema, kurią reikia tiesiog kontroliuoti. Tai yra neatsiejama žmogaus asmens dalis, susijusi su gebėjimu kurti santykį, mylėti ir perduoti gyvybę.
Šios temos bus aptariamos spalio 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Vaisingumo kodas: nuo egzistencinės prasmės iki sveikatos raštingumo“, kurioje, be kitų prelegentų iš viso pasaulio, pranešimą tema „Mamos ir dukros pokalbis: moterystės estafetė“ skaitys ir Ingrida Jazgevičienė.
Vaisingumas – ne problema, bet galimybė įgyvendinti pašaukimą mylėti
Paklausta, kokią svarbiausią žinią apie žmogaus vaisingumą turėtų išgirsti kiekvienas jaunas žmogus, vaisingumo pažinimo metodų mokytoja pabrėžia būtinybę akcentuoti, jog vaisingumas nėra sutrikimas, kurį reikia slopinti, ar mechanizmas, kurį galima valdyti savo nuožiūra.
„Tai mano asmens dalis, susijusi su giliausiu pašaukimu mylėti ir dovanoti gyvybę“, – sako ji. Tokį požiūrį pašnekovė sieja su krikščioniškąja antropologija, kurioje žmogaus kūnas nėra laikomas vien instrumentu ar priemone tikslui pasiekti. Kūnas – sudėtinė asmens dalis, per kurią žmogus save realizuoja santykyje su kitu.
Pačiai Ingridai šio požiūrio svarba tapo aiški dar prieš daugiau nei dešimtmetį, kai ji pirmą kartą išgirdo paskaitą apie moters kūno kalbą. Tąkart jai kilo klausimas: kodėl apie tai niekas nemokė anksčiau? Ši patirtis tapo viena iš priežasčių, paskatinusių moterį gilintis į vaisingumo pažinimą ir dirbti šioje srityje.
Gebėjimo skaityti kūno ženklus svarba
Ankstyvas ir tikslus savo kūno bei vaisingumo pažinimas, pasak Ingridos, gali pakeisti ir jauno žmogaus požiūrį į save, ir jo santykius su kitais. Kai žmogus mokosi stebėti savo kūno pokyčius ne su baime ar gėda, bet su pagarba ir nuostaba, jis pradeda geriau suprasti kūno ir asmens vienovę.
Toks pažinimas gali padėti ugdyti ir atsakomybę santykiuose. Kitas žmogus nebėra suvokiamas kaip objektas savo troškimams patenkinti, o vaisingumas – tik kaip rizika, kurios reikia išvengti. Atsiranda erdvė savęs pažinimui, savitvardai, atsakingam pasirengimui santuokai ir gebėjimui priimti kitą žmogų. „Meilė reikalauja savęs pažinimo, savitvardos ir gebėjimo priimti kitą asmenį visa apimtimi“, – tvirtina VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantė.
Ji pabrėžia ir sveikatos raštingumo svarbą. Moters ciklas nėra vien mėnesinės ar vaisingas laikotarpis – jo stebėjimas gali suteikti informacijos apie organizmo būklę. „Mėgstu sakyti, kad kūnas kalba hormonų kalba“, – teigia moteris. Kreitono modelis ir FEMM, kurių mokytoja yra Ingrida, padeda moterims stebėti kūno ženklus ir geriau suprasti savo ciklą. Todėl vaisingumo pažinimas gali tapti ne tik šeimos planavimo, bet ir platesnio sveikatos raštingumo dalimi, panašiai kaip kraujospūdžio ar pulso stebėjimas.
„Darni, laiku vykstanti hormonų kaita ir jų tarpusavio „susikalbėjimas“ atsiliepia ne tik sveikai vaisingumo funkcijai, bet ir kaulų struktūrai, smegenų veiklai, kraujotakai bei skysčių pusiausvyrai organizme“.
Jaunų žmonių nepasiekiančios mokslinės žinios
Nors apie žmogaus kūno biologiją mokslas yra sukaupęs daug žinių, tarp jų ir to, ką realiai išgirsta jaunas žmogus, vis dar egzistuoja praraja. Ingridos Jazgevičienės teigimu, jauno žmogaus požiūrį dažnai formuoja populiarioji kultūra ir fragmentiška informacija, o vaisingumo pažinimo tema lieka mažiau matoma.
Ji prisimena konkretų atvejį iš savo praktikos: pora šešerius metus negalėjo susilaukti vaiko, tačiau išmokusi geriau suprasti moters ciklą ir ovuliacijos laiką suprato, kad anksčiau vaisingas dienas nustatydavo netiksliai. Šis pavyzdys, pasak Ingridos, rodo, kaip svarbu mokslines žinias paversti žmogui suprantamu sveikatos raštingumu.
Vaisingumo pažinimo metodai, jos teigimu, remiasi moksline baze, tačiau visuomenėje apie juos vis dar žinoma gerokai mažiau nei apie vaisingumui slopinti skirtas priemones. Todėl tokios konferencijos kaip „Vaisingumo kodas: nuo egzistencinės prasmės iki sveikatos raštingumo“ tampa erdve, kur susitinka mokslas, medicina bei žmogaus kasdienė patirtis.
Iš kartos į kartą perduodama moteriškumo estafetė
Ypatingą reikšmę penkių vaikų mama Ingrida Jazgevičienė teikia mamos ir dukros pokalbiams. Moteriškumo pažinimas, jos manymu, neturėtų apsiriboti vienkartine pamoka ar informacija mokykloje. Tai gyva patirtis, kuri gali būti perduodama iš kartos į kartą. „Vaikams galime perduoti tik tai, kuo patys gyvename – atsakomybė perduodama pavyzdžiu“, – pabrėžia Ingrida.
Augindama penkis vaikus, moteris šias temas stengiasi įtraukti į kasdienybę. Ji pasakoja apie paprastus ir mielus šeimos pokalbius, kurie tampa natūralia kūno pažinimo pamoka.
Vieną kartą ketverių metų sūnus, kalbėdamas apie savo kūną, pats susiejo sėklides su būsima tėvyste, o aštuonmetė dukra, perskaičiusi enciklopedijoje apie kontracepciją, kritiškai paklausė mamos, kodėl žmonės, nenorėdami vaikų, renkasi tokias priemones, jei galima pažinti vaisingumą. Tokie pokalbiai, pasak Ingridos, svarbūs ne tik dėl perduodamos informacijos. Jie kuria pasitikėjimą tarp mamos ir vaiko, leidžia saugiai klausti ir mokytis kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
„Žinios visada žmogų įgalina, o nežinojimas ir nepažinimas – padaro jį pažeidžiamą“, – teigia vaisingumo pažinimo metodų mokytoja.
Konferencija, kviečianti į vaisingumą pažvelgti giliau ir įvairiapusiškiau
Būtent tokį platesnį požiūrį į vaisingumą siekia atskleisti spalio 3 d. VDU vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Vaisingumo kodas: nuo egzistencinės prasmės iki sveikatos raštingumo“. Konferencijos programoje vaisingumas nagrinėjamas egzistenciniu, antropologiniu, medicininiu, sveikatos raštingumo ir šeimos ugdymo aspektais.
Ingridos Jazgevičienės teigimu, tokio pokalbio šiandien labai reikia, nes jis leidžia susitikti trims dažnai atskirai skambančioms kalboms – mokslui, medicinai ir teologijai. Vaisingumas čia matomas ne tik kaip biologinė funkcija, bet kaip egzistencinis gėris, susijęs su žmogaus orumu bei pašaukimu mylėti.
Pačiai Ingridai ši tema nėra vien akademinė. Dirbdama su poromis, susiduriančiomis su nevaisingumo patirtimi, ji mato vaisingumo pažinimą ir kaip vilties bei tikėjimo klausimą.
Konferencijoje ji skaitys pranešimą „Mamos ir dukros pokalbis: moterystės estafetė“, kuriame daug dėmesio skirs mamos vaidmeniui padedant dukrai pažinti savo kūną, išgyventi brendimą su džiaugsmu ir pasitikėjimu bei perduoti vaisingumo pažinimą iš kartos į kartą.
Tačiau svarbiausia, pasak pašnekovės, kad konferencijoje išgirstos žinios neapsiribotų akademine erdve. Jos turėtų pasiekti šeimas, jaunimą ir sielovados darbuotojus – žmones, kurie kasdien priima sprendimus apie savo kūną ir santykius.
Galbūt svarbiausias tokio pažinimo rezultatas yra ne vien daugiau informacijos. Tai gebėjimas su nuostaba pažvelgti į žmogaus kūną, geriau suprasti save, išmokti atsakingai mylėti.
Ingrida Jazgevičienė svajoja, kad jaunajai kartai būtų perduodama ne vaisingumo slopinimo, o jo pažinimo ir puoselėjimo kultūra. Daugiau informacijos apie konferenciją „Vaisingumo kodas: nuo egzistencinės prasmės iki sveikatos raštingumo“ ir bilietai.
