Vokietijos dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pagrindinis kandidatas Saksonijos-Anhalto žemėje pirmadienį pareiškė, kad AfD pradėjo derybas dėl valdančiosios daugumos formavimo po pergalės regioniniuose rinkimuose.
Ulrichas Siegmundas (Ulrichas Zygmundas) teigė, kad AfD kreipėsi į kitas „parlamentines frakcijas ar pavienius parlamentarus, norinčius prisijungti prie mūsų ir imtis šios istorinės užduoties“, ir pridūrė, kad „šios derybos jau pradėtos“.
Per rinkimus šioje buvusioje komunistinėje rytinėje žemėje AfD sekmadienį iškovojo triuškinamą pergalę, surinkusi 44 proc. balsų, tačiau iki absoliučios daugumos jai pritrūko trijų mandatų.
Taip pat AfD kandidatas į premjerus sakė, kad partija turi aiškų mandatą valdyti.
AfD: Friedrichas Merzas – našta sėkmingam Vokietijos vystymuisi
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) konservatoriai pirmadienį bandė atsigauti po triuškinamo pralaimėjimo buvusiuose komunistiniuose Rytuose vykusiuose regioniniuose rinkimuose, bet pergale besidžiaugianti dešiniųjų partija AfD jam smogė aštria kritika.
Viena iš AfD nacionalinių lyderių Alice Weidel (Alis Veidel), besidžiaugianti beveik 44 proc. balsų pasiekta partijos pergale Saksonijos-Anhalto žemėje, pareiškė, kad „nė vienas kancleris anksčiau nebuvo toks nepopuliarus kaip Friedrichas Merzas, kuris tapo didele našta sėkmingam Vokietijos vystymuisi“.
Krikščionys demokratai, įskaitant F. Merzą ir pralaimėjusį Saksonijos-Anhalto žemės premjerą Sveną Schulze (Sveną Šulcę) po sekmadienio rinkimų susirinko pasitarti. Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) šioje rytinėje federalinėje žemėje surinko 17 proc. balsų – toks rezultatas aiškinamas pirmiausia rinkėjų pykčiu dėl valdančiosios koalicijos ekonomikos sąstingio metu.
Vokietijos kancleris pirmadienį pareiškė esąs giliai sukrėstas, kad jo centro dešinioji partija regioniniuose rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą prieš dešiniųjų partiją, tačiau pažadėjo tęsti reformas.
Pagrindinis AfD kandidatas Saksonijoje-Anhalte, 35 metų Ulrichas Siegmundas, visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad rinkėjai pasiuntė signalą Berlynui, jog „taip toliau tęstis negali“. Pasišaipydamas iš 70 metų kanclerio jis pridūrė, kad „labai geras mūsų rinkimų kampanijos rėmėjas buvo Friedrichas Merzas“.
AfD sėkmę pasveikino jos šalininkai užsienyje, tarp jų ir JAV technologijų magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas), kuris tinkle „X“ atsiuntė vokišką žinutę „Gut gemacht!“ („Gerai padirbėta!“).
„Nereikia bijoti“
Kitas AfD nacionalinis lyderis Tino Chrupalla (Tinas Chrupala) stengėsi išsklaidyti visokias baimes, sakydamas, kad „niekam nereikia mūsų bijoti“.
Radijui „Deutschlandfunk“ jis sakė, kad jo partija nėra nusiteikusi prieš migrantų kilmės žmones, „jei jie yra integruoti, kalba vokiškai (…) ir prisideda prie mūsų ekonomikos“.
A. Weidel spaudos konferencijoje Berlyne kalbėjo karingiau, griežtai užsipuolė F. Merzo vyriausybę ir prognozavo, kad jos partija paims valdžią 2029 metų nacionaliniuose rinkimuose.
„Žmonės šioje šalyje nenori, kad viskas tęstųsi taip, kaip yra“, – sakė ji, reikalaudama padaryti galą „nelegaliai migracijai, atviroms sienoms, smarkiai augančiam užsienio piliečių nusikalstamumui ir atsisakymui vykdyti deportacijas“.
A. Weidel taip pat kritikavo Vokietijos „pražūtingą energetikos politiką“ ir „smarkiai plintančią deindustrializaciją, kuri laužo Vokietijos stuburą“.
Spaudimas F. Merzui auga ne tik iš populistų, bet ir jo koalicijos viduje. Valdantiesiems sunkiai sekasi gaivinti šalies ekonomiką, taip pat ginčijamasi dėl socialinės politikos, ypač pensijų.
Akivaizdžiai nusiminęs Saksonijos-Anhalto žemės premjeras, CDU narys S. Schulze sekmadienį sakė, kad jo kampanijai ne visada padėjo nacionalinės vyriausybės politika. Jo žodžiais, „mes dažnai susidurdavome su priešpriešiniu vėju, o tai ne visada buvo lengva“.
„Šokiruojantis momentas“
CDU priklausantis Šlėzvigo-Holšteino žemės premjeras Danielis Guntheris (Danielis Giunteris) pavadino AfD pergalę „šokiruojančiu momentu mūsų šaliai“.
AfD buvo įkurta 2013 metais kaip euroskeptiška protesto partija ir netrukus virto prieš islamą ir imigraciją nukreipta partija, kritikuojančia buvusios CDU kanclerės Angelos Merkel atvirų durų politiką.
F. Merzas pažadėjo sugrąžinti CDU prie jos konservatyvių šaknų ir ėmėsi griežtų priemonių prieš nelegalią imigraciją, bandydamas gaivinti ekonomiką.
Bochumo Rūro universiteto politologas Oliveris Lembcke (Oliveris Lembkė) sakė, kad „mes stebime tektoninį poslinkį partinėje sistemoje“.
F. Merzas pradėjo eiti pareigas žadėdamas atstumti AfD, tačiau partija sustiprėjo, nepaisant to, kad CDU pasuko konservatyvesniu kursu.
„Tai iškelia Merzui naujos svarbos klausimą: kokią strategiją gali naudoti CDU, kad pakeistų šią tendenciją?“ – sakė O. Lembcke.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuogąstauja dėl ateities
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad AfD pergalę regioniniuose rinkimuose vertina kaip nusivylimą, o populistinių jėgų stiprėjimas, anot jo, kelia nerimą.
„Vertinu kaip nusivylimą, turbūt, deja, tai buvo toks nusivylimas, kurį galima buvo prognozuoti, matant tas sociologines apklausas arba nuotaikas Vokietijoje. Na ir tai, ko gero, patvirtina tai, kad užsienio politika toli gražu nėra vienintelė dedamoji, tuomet, kuomet žmonės eina prie balsavimo urnų ir balsuoja“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Populistinių jėgų stiprėjimas ir populistinių jėgų įsigalėjimas kai kuriose Vokietijos žemėse kelia nerimą. Ir, be jokios abejonės, gali lemti ir tam tikrus svorio centrus nacionalinėje Vokietijos politikoje artimiausiais metais“, – aiškino jis.
Nors rinkimai regioniniai, G. Nausėda vylėsi, kad Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu išliks draugiška ir konstruktyvi.
„F. Merzo ir jo vyriausybės užsienio politika buvo labai aiškiai atpažįstama. Labai nuosekli, tikrai su didele empatija ir pagalba Ukrainai, jos kare prieš agresorę Rusiją, ir Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu buvo ir, tikiuosi, išliks ateityje labai draugiška, labai konstruktyvi. Kaip ir anksčiau, tikimės, kad tie pažadai, kuriuos Vokietija suteikė mums ir mes suteikėme Vokietijai, (…) bus įgyvendinti“, – sakė šalies vadovas.
Anot prezidento, nors populistinių jėgų stiprėjimas gali lemti ir tam tikrų svorio centrų pasikeitimą nacionalinėje Vokietijos politikoje, kai kurie pokyčiai gali būti net teigiami.
„Nes aš tikiuosi, kad bus daugiau sutarimo dėl griežtos migracijos politikos Europos mastu taikymo ir ta mūsų diskusija dėl griežtos migracijos politikos tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek kitose institucijose taps konstruktyvesnė. Bet gali būti ir kitokio pobūdžio pokyčių, kuriais mes tikrai taip smarkiai nesidžiaugsime ir ko gero gali sutvirtėti ir gal netgi sugriežtėti Vokietijos pozicija dėl jos prisidėjimo prie ateinančios finansinės perspektyvos“, – svarstė G. Nausėda.
„Dabar po šių rinkimų bijau, kad balsai, kurie kalbės apie tai, kad Vokietija turėtų mažiau prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos finansų, šie balsai gali sustiprėti. Tiesiog būkime realistais, bet kuriuo atveju darysime tai, ką galime geriausio, kad biudžetas būtų ambicingas, bet tai nebus taip paprasta“, – teigė prezidentas.
D. Petkus apie AfD pergalę: migracija tampa svarbiausia politine tema Europoje
Politikos apžvalgininkas Dovilas Petkus, komentuodamas įspūdingą AfD pergalę Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose, teigia, kad rezultatas yra rimtas signalas didžiosioms Vokietijos partijoms. Jo vertinimu, migracijos klausimas tampa viena svarbiausių politinių temų visoje Europoje.
„Sveikinimai AfD triumfavus rinkimuose Saksonijoje-Anhalte. Tai dar ne Bundestagas, tačiau rimtas signalas visoms didžiosioms Vokietijos partijoms, kurios į tokius konkurentus metų metus žiūrėjo iš aukšto“, – socialiniame tinkle rašė D. Petkus.
Komentuodamas AfD iškilimą, D. Petkus tvirtino, kad mėginimai politiškai izoliuoti partiją jai nepakenkė.
„Sisteminis trukdymas, valstybės institucijų persekiojimai, prisidengiant „konstitucijos gynimu“, šiai partijai, panašu, tik padėjo tapti dar stipresne politine jėga“, – teigė jis.
Saksonijos-Anhalto AfD skyrių šios žemės Konstitucijos apsaugos tarnyba yra priskyrusi patvirtintai dešiniojo ekstremizmo organizacijai. Pati partija tokį vertinimą atmeta ir laiko jį politiškai motyvuotu.
D. Petkus taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje dažnai akcentuojamą dalies AfD politikų požiūrį į Rusiją. AfD iš tiesų pasisako už santykių su Maskva atkūrimą, sankcijų Rusijai panaikinimą ir paramos Ukrainai nutraukimą.
Tačiau, D. Petkaus vertinimu, partijos sėkmės priežasčių reikėtų ieškoti ir Vokietijos vidaus problemose.
„Apklausiami, kodėl atidavė balsą už AfD, vokiečių rinkėjai pabrėžė masiškai kylančias kainas ir nevaldomą migraciją. Vokiečiai suprato, kad konservatoriai ir socialdemokratai gali tik žadėti, bet niekada nesiryš veikti“, – rašė jis.
D. Petkaus įsitikinimu, Europos antiimigracinės ir patriotinės politinės jėgos turėtų glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.
„Migracija akivaizdžiai tampa tema Nr. 1 visame žemyne, o antiimigracinės partijos pergalė didžiausioje ES ekonomikoje byloja apie galimą realių pokyčių pradžią visoje sąjungoje“, – teigė jis.
