JAV bažnyčias reguliariai lankantys žmonės jas vertina labai palankiai, nors naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė save krikščionimis laikančių amerikiečių pamaldose dalyvauja rečiau nei kartą per mėnesį.
Naujausi Amerikos Biblijos draugijos („American Bible Society“) tyrimo „State of the Bible USA 2026“ („Biblijos padėtis JAV 2026“) duomenys, šįkart skirti bažnyčių būklei, atskleidžia nevienareikšmį Bažnyčios Jungtinėse Valstijose vaizdą: reguliariai bažnyčią lankantys žmonės yra gana patenkinti savo bendruomenėmis, tačiau didelė dalis krikščionių ir toliau menkai dalyvauja bažnytiniame gyvenime.
Tyrimas buvo atliktas sausį per tris savaites, bendradarbiaujant su Čikagos universiteto Nacionaliniu nuomonės tyrimų centru (NORC). Jame dalyvavo 2 649 suaugusieji.
Nustatyta, kad tik ketvirtadalis amerikiečių kiekvieną savaitę dalyvauja krikščionių pamaldose, o 37 proc. teigia apskritai jose nedalyvaujantys – nei gyvai, nei nuotoliniu būdu.
Tarp save krikščionimis laikančių žmonių 49 proc. pamaldose dalyvauja bent kartą per mėnesį. Tačiau yra požymių, kad daugėja bent retkarčiais bažnyčią lankančių žmonių.
Amerikiečių, kurie bažnyčią lanko maždaug kartą per pusmetį, dalis išaugo nuo 5 proc. 2024 m. iki 8 proc. šiemet, o niekada bažnyčios nelankančių žmonių dalis šiek tiek sumažėjo – nuo 39 iki 37 procentų. Tai reiškia, kad maždaug 8 mln. daugiau amerikiečių dabar bent retkarčiais apsilanko bažnyčioje.
Bažnyčios lankomumas taip pat gerokai skiriasi tarp atskirų krikščioniškų tradicijų. Aktyviausiai bažnytiniame gyvenime dalyvauja evangelikai protestantai.
Du trečdaliai evangelikų protestantų bažnyčią lanko bent kartą per mėnesį, o pusę jų tyrėjai priskyrė „praktikuojantiems krikščionims“ – žmonėms, kurie bažnyčią lanko bent kartą per mėnesį ir tikėjimą laiko esmine savo gyvenimo dalimi.
Tarp juodaodžių protestantų praktikuojantys krikščionys sudarė trečdalį, o tarp tradicinių protestantų denominacijų atstovų – vos 14 procentų.
Tuo tarpu 65 proc. tradicinių protestantų denominacijų atstovų ir 60 proc. Romos katalikų buvo priskirti „nominaliems“ krikščionims. Tai rodo didelį atotrūkį tarp tapatinimosi su krikščioniška tradicija ir reguliaraus dalyvavimo bažnytiniame gyvenime.
Tyrimas taip pat atskleidė skirtumų pagal amžių ir lytį. Krikščionės moterys dažniau nei krikščionys vyrai bažnyčią lanko bent kartą per mėnesį – atitinkamai 51 ir 46 procentai. Daugiau nei pusė krikščionių vyrų – 54 proc. – bažnyčią lanko rečiau nei kartą per mėnesį, o vienas iš dešimties apskritai jos nelanko.
Penktadalis bažnyčią lankančių vyrų bent pusę kartų pamaldose dalyvauja nuotoliniu būdu. Tarp bažnyčią lankančių moterų tokių yra 30 procentų.
Pastebėta ir skirtingų kartų bažnyčios lankymo įpročių pokyčių.
Pastebėta ir skirtingų kartų bažnyčios lankymo įpročių pokyčių.
X kartos atstovų, bažnyčią lankančių bent kartą per mėnesį, dalis išaugo nuo 49 proc. 2024 m. iki 54 proc. šiemet. Tuo metu jaunesnių krikščionių dalyvavimas bažnytiniame gyvenime tebėra ypač didelis iššūkis.
Z karta buvo vienintelė, kurioje bažnyčios lankomumas sumažėjo: bent kartą per mėnesį ją lankančių žmonių dalis nuo 46 proc. 2024 m. smuko iki 42 proc. šiemet.
Nepaisant bendro atotrūkio tarp krikščioniškos tapatybės ir bažnyčios lankymo, rezultatai buvo gerokai palankesni, kai tyrėjai nagrinėjo bažnytiniame gyvenime dalyvaujančių žmonių patirtį.
Bažnyčios lankytojų buvo paprašyta įvertinti savo bendruomenes pagal penkis kriterijus: ar bažnyčia skatina juos dvasiškai augti, padeda geriau suprasti Bibliją, suteikia galimybių augti per santykius su kitais žmonėmis, puoselėja tarnavimo bendruomenei kultūrą ir ar pastorius savo pavyzdžiu liudija dvasinį augimą.
Pagal šiuos penkis kriterijus bažnyčios lankytojai savo bendruomenėms vidutiniškai skyrė 8 balus iš 10, o dažniausias atskiras įvertinimas buvo aukščiausias – 10 balų.
Tyrimas atskleidė stiprų ryšį tarp aktyvaus krikščioniško gyvenimo, įsitraukimo į Šventojo Rašto skaitymą bei pažinimą ir pasitenkinimo bažnytiniu gyvenimu.
Pagal visus penkis kriterijus 56 proc. praktikuojančių krikščionių teigė esantys „labai patenkinti“, palyginti su 15 proc. retkarčiais praktikuojančių ir 16 proc. nominalių krikščionių.
Ypač ryškus skirtumas išryškėjo respondentų paklausus, ar jų bažnyčia padeda geriau suprasti Bibliją. Labai patenkinti buvo 65 proc. praktikuojančių krikščionių ir 18 proc. kitoms grupėms priskirtų respondentų.
Respondentai, tyrime priskirti aktyviai įsitraukusių į Šventojo Rašto skaitymą ir pažinimą grupei, taip pat nurodė vienus aukščiausių pasitenkinimo rodiklių.
Beveik trys ketvirtadaliai jų – 74 proc. – teigė esantys „labai patenkinti“ tuo, kaip veiksmingai jų pastorius savo pavyzdžiu liudija dvasinį augimą ir skatina dvasiškai augti kitus.
Svarbus vaidmuo skatinant tokį įsitraukimą, kaip parodė tyrimas, tenka bažnyčių vadovams. Maždaug du trečdaliai bažnyčios lankytojų sutiko, kad jų vadovai skatina juos skaityti Bibliją ir padeda suprasti Šventojo Rašto reikšmę jų gyvenimui.
Tarp labiausiai savo bažnyčia patenkintų respondentų 89 proc. sutiko arba visiškai sutiko, kad bažnyčios vadovai juos skatina gilintis į Bibliją.
Mažiau palankūs rezultatai užfiksuoti tarp Z kartos vyrų. Jie savo bažnyčias nuosekliai vertino prasčiau nei kitų demografinių grupių atstovai. Tyrimo autoriai teigia, kad tai leidžia manyti, jog tai, kaip visoje Amerikoje veikia bažnyčios, nepadeda užmegzti ryšio su jų suoluose sėdinčiais jaunais vyrais, todėl nukenčia jų dvasinis augimas.
Paklaustos, ar jų bažnyčia padeda geriau suprasti Šventąjį Raštą, Z kartos moterys vidutiniškai skyrė 7,9 balo iš 10, o Z kartos vyrai – 6,9 balo.
„Bažnyčių vadovai turi pagalvoti, kaip prieiti prie šių jaunų vyrų ir juos įtraukti“, – teigė Amerikos Biblijos draugija.
„Kaip ne kartą matėme savo tyrimuose, įsitraukimas į Biblijos skaitymą ir pažinimą yra vienas veiksmingiausių dvasinio augimo veiksnių. Kaip bažnyčios ir krikščioniškos organizacijos galėtų investuoti į jaunų vyrų dvasinį ugdymą ir paskatinti juos aktyviai įsitraukti į vietos bažnyčios bendruomenę?“ – klausiama tyrimo išvadose.
Amerikos Biblijos draugijos teigimu, rezultatai rodo, kad Jungtinėse Valstijose tebėra didelis atotrūkis tarp krikščioniškos tapatybės ir aktyvaus dalyvavimo bažnytiniame gyvenime, tačiau vietos bendruomenės daro teigiamą dvasinį poveikį daugeliui reguliariai jose dalyvaujančių žmonių.
„Nors Amerikoje egzistuoja didžiulis mokinystės atotrūkis, atskiros bažnyčios yra gyvybingesnės, nei galėtume tikėtis“, – apibendrino Amerikos Biblijos draugija.
