Balandžio 21 dieną popiežius Leonas XIV apsilankė Pusiaujo Gvinėjos sostinėje Malabe, kur susitiko su šalies valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovais. Prieš tai įvyko trumpas susitikimas su prezidentu Teodoro Obiango Nguema Mbasogo.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius popiežius priminė šv. Jono Pauliaus II žodžius, kad politinė valdžia turi būti „tarsi simbolinis centras, kuriame susipynė visos tautos laisvės, teisingumo, pagarbos kiekvieno asmens ir jų grupių teisėms“ lūkesčiai. Pasak Leono XIV, „tai žodžiai, kurie išlieka aktualūs ir įpareigoja kiekvieną, kuriam patikėta viešoji atsakomybė“.
Popiežius pabrėžė, kad Bažnyčia lieka arti žmonių gyvenimo realybės: „kaip Dievo širdis, taip ir Bažnyčios širdis yra atidi tam, kas vyksta Žemėje, milijonų moterų ir vyrų džiaugsmams ir vargams“.
Savo kalboje Leonas XIV rėmėsi šv. Augustino mokymu apie du miestus – Dievo ir žmogaus. Pasak jo, kiekvienas žmogus sprendžia, kuriam miestui priklausyti: tam, „kuriame vyrauja Dievo ir artimo meilė“, ar tam, kuriame dominuoja „išdidi savimeilė, griaunantis galios ir šlovės siekis“. Naujosios sostinės pavadinimas „Taikos miestas“ esą „tarsi klausia sąžinių, kokiam miestui norime tarnauti“.
Popiežius priminė, kad krikščionys kviečiami gyventi žemiškajame pasaulyje, tačiau su širdimi, nukreipta į amžinybę, atsisakant „neteisingo turto kaupimo bei galios iliuzijos“. Kartu jis pabrėžė, kad tikėjimas nėra atsiribojęs nuo visuomenės: Bažnyčia nesiekia siūlyti politinės programos, bet „pateikia vertingų įžvalgų apie pagrindinius socialinio ir politinio gyvenimo klausimus“.
Kalbėdamas apie šiandienos iššūkius, Leonas XIV akcentavo atskirties problemą ir socialinį paradoksą: „žemės, maisto, būsto, oraus darbo trūkumas sugyvena su naujomis technologijomis“, kai net vargstantys naudojasi išmaniosiomis technologijomis. Todėl, pasak popiežiaus, valdžios pareiga – „pašalinti kliūtis, trukdančias visapusiškam žmogaus vystymuisi“.
Popiežius taip pat įspėjo apie technologijų ir ekonomikos iškraipymus: „Šiandien turime pasakyti „ne“ atskirties ir nelygybės ekonomikai. Tokia ekonomika žudo.“ Jis pridūrė, kad kai kurios technologijos kuriamos ne pažangai, o karui, todėl būtina „nauja politinė atsakomybė, pagarba institucijoms ir tarptautiniams susitarimams“.
Ypač griežtai popiežius kalbėjo apie Dievo vardo naudojimą: „Dievas to nenori. Jo šventas Vardas neturi būti išniekinamas dominavimo, kitų paminimo ir diskriminacijos valios, jo niekada negalima minėti teisinant mirtį nešančius sprendimus ir veiksmus.“
Ypač griežtai popiežius kalbėjo apie Dievo vardo naudojimą: „Dievas to nenori. Jo šventas Vardas neturi būti išniekinamas dominavimo, kitų paminimo ir diskriminacijos valios, jo niekada negalima minėti teisinant mirtį nešančius sprendimus ir veiksmus.“
Kreipdamasis į šalies jaunimą ir visuomenę, Leonas XIV sakė: „Jūsų šalis yra jauna! Tikiu, kad Bažnyčioje rasite pagalbą ugdant laisvas ir atsakingas sąžines.“ Pasak jo, pasauliui reikia žmonių, „tikinčių taika ir drįstančių irtis prieš srovę“, bei naujų ugdymo vizijų.
Tą pačią dieną popiežius apsilankė naujajame Nacionalinio universiteto miestelyje, pabrėždamas, kad „tai didelė garbė, kuri pranoksta asmenį ir veikiau nurodo į vertybes“. Jis pažymėjo, kad universitetas turi būti gyvas organizmas, ne tik struktūra, atverianti „naują viltį ir pažangos akiračius“.
Kalbėdamas akademinei bendruomenei popiežius naudojo medžio metaforą: universitetas turi būti kaip giliai įsišaknijęs medis, „atkakliai besistiebiantis į tiesą“. Jis pabrėžė, kad pažinimas pats savaime nėra problema: „Problema kyla ne iš paties pažinimo, bet iš jo iškraipymo“, kai žmogus siekia viską palenkti sau.
Popiežius aiškiai atmetė priešpriešą tarp tikėjimo ir proto: „Tikėjimas neprieštarauja intelektinėms paieškoms, bet jas apvalo nuo savipakankamumo ir atveria pilnatvei.“
Vakare Leonas XIV apsilankė Malabo psichiatrinėje ligoninėje, kur pabrėžė žmogaus orumą: „Šiandien manyje, tikiuosi, ir jumyse, nugali džiaugsmas: džiaugsmas susitikti Viešpaties vardu ir rūpintis tais, kurių padėtis trapi.“
Jis priminė, kad tikra visuomenės didybė atsiskleidžia rūpinantis silpnaisiais, ir pabrėžė: „Tokie slaugos namai gali tapti meilės civilizacijos ženklu.“
Atsakydamas į paciento žodžius, popiežius pridūrė: „Tik Dievas iš tikrųjų mus myli tokius, kokie esame. Bet ne todėl, kad liktume tokie, kokie esame – jis nori mus išgydyti.“
Baigdamas vizitą popiežius perdavė artumą visiems ligoniams ir patikėjo juos Marijos, Ligonių Sveikatos, globai.
