Naujos apklausos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Jungtinių Valstijų pastorių per pastaruosius penkerius metus bent kartą svarstė pasitraukti iš pastoracinės tarnystės. Viena pagrindinių tai lemiančių priežasčių – problemos, susijusios su bažnyčios kultūra.
Virdžinijos pastoriaus ir vadovavimo konsultanto Jaredo Fabaco (Džaredo Fabako) užsakymu atliktame „Culture Resurrection Index“ (CRI) tyrime dalyvavo 1 tūkst. pastorių. Jų buvo klausiama apie kai kuriuos sunkumus, su kuriais jie susiduria vadovaudami bažnyčioms.
Tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus apie pasitraukimą iš pastoracinės tarnystės galvojo 82 proc. respondentų. Iš svarsčiusiųjų pasitraukti 74 proc. kaip svarbiausią veiksnį nurodė bažnyčios kultūrą.
Rezultatai rodo, kad vadovavimo sunkumai, santykiai su darbuotojais ir organizacinė kultūra gali atlikti svarbų vaidmenį pastoriams svarstant savo ateitį tarnystėje.
Beveik du trečdaliai apklaustųjų – 63 proc. – teigė niekada negavę mokymų, kaip veiksmingai išsakyti sudėtingą ar kritišką grįžtamąjį ryšį. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai – 77 proc. – nurodė, kad jiems būtų buvę naudinga daugiau mokymų, kaip vadovai gali savo pavyzdžiu rodyti ir kurti sveiką kultūrą savo bažnyčiose.
Virdžinija Biče veikiančios „One City Church“ vyresnysis pastorius J. Fabacas sakė, kad pastoriams gali tekti spręsti sudėtingas organizacines ir tarpasmenines problemas, nors tam jie nebuvo tinkamai parengti.
„Pastoriai pasitraukia ne todėl, kad prarado tikėjimą. Jie pasitraukia todėl, kad niekas jų neišmokė, kaip vadovauti susiskaldžiusiai darbuotojų komandai, vesti sudėtingą susirinkimą ar savo pavyzdžiu kurti sveiką organizacinę kultūrą. Seminarijoje mokoma pamokslauti, tačiau retai mokoma valdyti organizaciją“, – sakė J. Fabacas.
Šie duomenys paskelbti didėjant susirūpinimui dėl dvasininkų perdegimo, konfliktų ir blogėjančios savijautos.
Praėjusį mėnesį paskelbtas tyrimų organizacijos „Barna Group“ tyrimas parodė, kad 52 proc. JAV protestantų vyresniųjų pastorių nurodė, jog būtent psichinės ir fizinės sveikatos srityje jiems labiausiai reikia paramos.
Nors pastorių išsekimo problema, palyginti su sunkiausiu pandemijos laikotarpiu, sumažėjo, savo pašaukimu „labai patenkintų“ pastorių dalis sumažėjo nuo 72 proc. 2015 m. iki 52 proc. 2026 m. pradžioje.
Atskirame 2025 m. paskelbtame „Lifeway Research“ tyrime konfliktai ir perdegimas taip pat buvo nurodyti tarp priežasčių, dėl kurių buvę protestantų pastoriai pasitraukė iš pastoracinės tarnystės.
Iš 730 apklaustų buvusių pastorių 18 proc. kaip pasitraukimo priežastį nurodė konfliktą bažnyčioje, o 16 proc. – perdegimą. Vis dėlto dažniausia priežastis buvo pašaukimo pasikeitimas – ją nurodė 40 proc. respondentų.
Panašių sunkumų patiria ir Anglijos dvasininkai. Ilgalaikis Anglijos Bažnyčios tyrimas „Living Ministry“ atskleidė nuolatines problemas, susijusias su perdegimu, izoliacija, prasta morale ir finansiniu spaudimu.
Naujausioje šio tyrimo apklausoje 40 proc. dvasininkų nurodė tarnystėje patiriantys izoliaciją, o beveik trys iš dešimties – simptomus, rodančius galimą arba tikėtiną depresiją.
Anglijos Bažnyčios tyrimas taip pat parodė, kad prie perdegimo gali prisidėti pats tarnystės pobūdis ir jos organizavimas. Tarp nuolat pasikartojančių streso šaltinių įvardijamos administracinės pareigos, parapijų finansai ir rūpinimasis bažnyčių pastatais.
Nepaisant šių sunkumų, tyrimas atskleidė, kad daugelis dvasininkų ir toliau jaučia stiprų savo darbo prasmingumą: 72 proc. jų mano, kad tarnaudami įgyvendina savo pašaukimą.
