Ketvirtadienį apie 15 val. vietos laiku popiežius Leonas atvyko į Kamerūno sostinę Jaundę, kur oro uoste jį pasitiko apaštalinis nuncijus arkivyskupas Jose Avelino Bettencourtas (Chosė Avelinas Betenkurtas) ir šalies ministras pirmininkas Josephas Dionas Ngute (Žozefas Dionas Ngutė).
Po oficialaus sutikimo popiežius kartu su delegacija ir Kamerūno pareigūnais nuvyko į „Vienybės rūmus“ – prezidento rezidenciją Jaundės centre. Čia jis susitiko su 93 metų prezidentu Paulu Biya (Polu Bija) ir jo šeima, apsikeitė dovanomis ir trumpai privačiai pasikalbėjo.
Po vizito prezidento rezidencijoje popiežius Leonas nuvyko į Jaundės kongresų rūmus, kur kreipėsi į šalies valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovus. „Atvykau pas jus kaip ganytojas ir kaip dialogo, brolybės bei taikos tarnas. Mano vizitas išreiškia Petro įpėdinio meilę visiems Kamerūno gyventojams, taip pat norą paskatinti kiekvieną entuziastingai ir atkakliai toliau kurti bendrąjį gėrį“, – sakė popiežius.
Jis atkreipė dėmesį į šiandien plintantį bejėgiškumo jausmą, galintį stabdyti visuomenių atsinaujinimą, tačiau pabrėžė, kad kartu išlieka stiprus teisingumo, taikos ir atsakingų sprendimų troškimas. Ypatingą dėmesį popiežius skyrė jaunimui, kviesdamas jį aktyviai įsitraukti į teisingesnio pasaulio kūrimą, taip pat ir politikoje, bei pabrėžė siekį stiprinti Šventojo Sosto ir Kamerūno bendradarbiavimą.
Popiežius išskyrė Kamerūno įvairovę kaip stiprybę: „Ši įvairovė nėra trapumas: tai – lobis. Ji yra brolybės pažadas ir tvirtas pagrindas, ant kurio galima statyti ilgalaikę taiką.“ Jis taip pat priminė savo pirmtakų – Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI – vizitus ir jų kvietimus taikai bei susitaikinimui, pabrėždamas, kad valdymas turi reikšti tarnystę visuomenei.
Kalbėdamas apie iššūkius, popiežius minėjo smurto protrūkius, gyvybių praradimus, namų netektis ir jaunimo neviltį dėl ateities.
Kalbėdamas apie iššūkius, popiežius minėjo smurto protrūkius, gyvybių praradimus, namų netektis ir jaunimo neviltį dėl ateities. Jis pakartojo kvietimą siekti „neginkluotos ir nuginkluojančios taikos“, grindžiamos pasitikėjimu, dialogu ir smurto atsisakymu. „Taika negali būti redukuota į šūkius: ji turi būti įkūnyta tokiame asmeniniame ir instituciniame elgesyje, kuris atmeta bet kokią smurto formą. Taika nėra nustatoma dekretu: ją priimama, ja gyvenama“, – kalbėjo Leonas.
Popiežius pabrėžė, kad atsakomybė už taikos kūrimą pirmiausia tenka civilinėms institucijoms, kurios turi klausytis piliečių ir užtikrinti jų dalyvavimą sprendimų priėmime. Jis akcentavo skaidrumo, teisinės valstybės principų ir kovos su korupcija svarbą, ragindamas nutraukti korupcijos grandines, silpninančias valdžią.
Leonas taip pat išskyrė pilietinės visuomenės gyvybingumą ir moterų vaidmenį, pažymėdamas jų indėlį į švietimą, tarpininkavimą ir socialinių ryšių atkūrimą. Jis pabrėžė, kad moterų balsas turi būti girdimas sprendimų priėmimo procesuose.
Popiežius ragino investuoti į jaunimo ugdymą, profesinę formaciją ir verslumą, siekiant užkirsti kelią smurtui, priklausomybėms ir emigracijai. Pasak jo, Kamerūnas turi pakankamai žmogiškųjų, kultūrinių ir dvasinių išteklių įveikti iššūkius ir kurti stabilią ateitį.
Popiežius taip pat akcentavo Šventojo Sosto ir Kamerūno bendradarbiavimo svarbą, grindžiamą pagarba žmogaus orumui ir religijos laisvei, o šalies įvairovę pavadino ne silpnybe, bet „lobiu“ ir „tvirtu taikos pagrindu“.
Jis įspėjo apie pavojingą visuomeninį nuovargį: „Gyvename laikais, kai plintantis pasidavimas ir bejėgiškumo jausmas gali paralyžiuoti atsinaujinimą.“ Tačiau kartu išryškino stiprų teisingumo ir taikos troškimą, ypač jaunimo, kurį jis paragino aktyviai įsitraukti į visuomenės ir politikos gyvenimą.
Baigdamas kalbą, Leonas pabrėžė religinių bendruomenių vaidmenį, pažymėdamas, kad autentiškos religinės tradicijos skatina taiką, teisingumą ir solidarumą, ir patikino, kad Katalikų Bažnyčia Kamerūne toliau tarnaus visiems gyventojams bei bendradarbiaus su valstybės institucijomis siekdama susitaikymo ir taikos.
Leonas XIV Kamerūne ragina susitaikymą ir brolybę
Popiežiaus Leono XIV vizitas Kamerūne vyksta sudėtingomis, tačiau viltingomis aplinkybėmis: šalyje veikiančios separatistų grupuotės paskelbė apie laikiną karo veiksmų sustabdymą, o pats pontifikas savo susitikimuose akcentuoja taiką, susitaikinimą ir pagalbą labiausiai pažeidžiamiems.
Pirmąją vizito dieną, balandžio 15-ąją, popiežius susitiko su Kamerūno vyskupais Jaundėje. Susitikime aptarta Bažnyčios pastoracinė veikla šalyje, o taip pat kontekstas, kuriame ji vykdoma – beveik dešimtmetį trunkantis konfliktas anglakalbiuose Šiaurės Vakarų ir Pietvakarių regionuose. Separatistų sprendimas paskelbti paliaubas vizito metu įvardytas kaip reta deeskalacijos akimirka.
Tą pačią dieną Leonas XIV aplankė Ngul Zamba vaikų globos namus Kamerūno sostinėje. Čia jis susitiko su apleistais vaikais ir juos globojančiomis vienuolėmis, pabrėždamas, kad kiekvienas vaikas yra priimtas Dievo ir pašauktas į ateitį, „didesnę už jo žaizdas“. Popiežius akcentavo gailestingumo, rūpesčio silpniausiaisiais ir brolybės svarbą.
Antrąją vizito dieną popiežius vyko į Bamendą – vieną iš „anglakalbių krizės“ centrų. Šis konfliktas, prasidėjęs 2016 metais, peraugo į ginkluotus susirėmimus ir sukėlė didelę humanitarinę krizę. Bamendoje popiežius susitiko su įvairių religinių bendruomenių atstovais – katalikais, protestantais ir musulmonais, taip pat su tradiciniais lyderiais ir konflikto liudytojais.
Susitikime išryškėjo, kad krizė, nepaisant kančių, paskatino glaudesnį skirtingų religijų bendradarbiavimą. Religiniai lyderiai subūrė taikos iniciatyvas ir tarpininkauja tarp konfliktuojančių pusių.
Savo kalboje Leonas XIV ragino atmesti smurtą ir manipuliavimą religija, pabrėždamas, kad tikras tikėjimas negali būti naudojamas politiniams ar kariniams tikslams. Jis taip pat atkreipė dėmesį į socialinę neteisybę, gamtos išteklių išnaudojimą ir ginklavimosi spiralę, kuri maitina konfliktus.
Popiežius dėkojo tiems, kurie rūpinasi karo traumuotais žmonėmis, ypač moterims ir vienuolėms, pabrėždamas jų tylų, bet itin svarbų darbą. Jis išskyrė kontrastą tarp greito griovimo ir ilgo, sudėtingo atstatymo proceso.
Vizito metu nuosekliai kartota pagrindinė žinia – taika nėra kuriama iš naujo, ji kyla iš gebėjimo pripažinti kitą kaip brolį ar seserį. Popiežius ragino kamerūniečius žvelgti vieniems į kitus kaip į bendros žmonijos narius ir drąsiai rinktis susitaikinimo kelią.
