Popiežius Leonas XIV trečiadienį paragino jaunus kunigus su entuziazmu tęsti tarnystę Viešpačiui, net jei jie iš karto nemato savo darbo vaisių, ir ragino dalytis sunkumais su kitais kunigais.
„Pirmiausia raginu jus niekada neužsisklęsti: nebijokite kalbėtis su kitais, net apie savo nuovargį ar krizes, ypač su broliais kunigais, kuriais pasitikite ir kurie gali jums padėti“, – vasario 19 d. susitikime su Romos vyskupijos dvasininkais sakė popiežius.
Susitikimo metu Vatikano Pauliaus VI salėje Šventasis Tėvas paragino Romos kunigus savo tarnystėje būti kūrybiškesnius ir nepasiduoti pasyvumui.
Jis taip pat kvietė atnaujinti Evangelijos skelbimą, dirbti bendrystėje ir išlikti arti jaunimo.
Kreipdamasis į jaunus kunigus, Leonas pažymėjo, kad jie „dažnai patys išgyvena savo kartos ir šio laikotarpio galimybes bei sunkumus“.
„Sudėtingesniame ir mažiau džiuginančiame socialiniame bei bažnytiniame kontekste kyla pavojus greitai išsekinti jėgas, kaupti nusivylimą ir pasinerti į vienatvę. Raginu jus kasdien būti ištikimus santykyje su Viešpačiu ir dirbti su užsidegimu, net jei dabar nematote savo apaštalavimo vaisių“, – pridūrė jis.
Visiems dvasininkams popiežius patarė „įžiebti iš naujo“ savo tarnystės ugnį, ypač patiriant nuovargį, nusivylimą ar dvasinį bei moralinį nuosmukį.
„Spaudžiami staigių kultūrinių pokyčių ir aplinkybių, kuriose vyksta mūsų misija, kartais užklupti nuovargio ir rutinos naštos ar nusivylę didėjančiu abejingumu tikėjimui ir religinei praktikai, jaučiame, kad šią ugnį reikia maitinti ir atgaivinti“, – sakė jis.
Evangelizaciją grąžinti į centrą
Kalbėdamas apie kunigystės atnaujinimą, Leonas pirmiausia pabrėžė būtinybę „iš naujo skelbti Evangeliją“ ir paragino keisti įprastą parapijų pastoracinę kryptį, ypač santykį tarp krikščioniškosios iniciacijos ir evangelizacijos.
Jis aiškino, kad nepakanka vien užtikrinti sakramentų teikimą, kaip numato klasikinis įprastinės pastoracijos modelis. Būtina vėl skelbimą pastatyti į centrą, „ieškant būdų ir priemonių padėti žmonėms iš naujo atrasti Jėzaus pažadą“.
Popiežius pabrėžė, kad krikščioniškoji iniciacija turi būti permąstyta, ir teigė, jog „turime ieškoti kitų tikėjimo perdavimo būdų, net ir už tradicinių kelių ribų, kad galėtume naujai įtraukti vaikus, jaunimą ir šeimas“.
Šventasis Tėvas taip pat ragino savo vyskupijos kunigus dirbti drauge, vengti veikimo pavieniui ir savireferenciškumo pagundos, stiprinti bendradarbiavimą tarp kaimyninių parapijų.
Jaunimo iššūkiai
Popiežius atkreipė dėmesį ir į jaunimo iššūkius, kviesdamas Romos dvasininkus stengtis „suprasti ir aiškinti gilų egzistencinį nerimą, kuris juos kamuoja, jų pasimetimą, daugybę sunkumų, taip pat reiškinius, susijusius su virtualiu pasauliu, bei nerimą keliančios agresijos apraiškas, kartais peraugančias į smurtą“.
Jis ragino kunigus būti arti jaunų žmonių, būti jiems pasiekiamiems, juos priimti, „pasidalyti dalimi jų gyvenimo“ ir bendradarbiauti su vietos institucijomis.
Savo kalbos pabaigoje popiežius dar kartą kreipėsi į jauniausius kunigus, perspėdamas, kad sudėtingesniame ir mažiau džiuginančiame socialiniame bei bažnytiniame kontekste kyla pavojus „greitai išsekinti jėgas, kaupti nusivylimą ir pasinerti į vienatvę“.
