Kilus COVID-19 pandemijai koronavirusu pataisos namuose užsikrėtęs nuteistasis iš valstybės reikalavo 1 mln. eurų. Teismas jo reikalavimą atmetė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, kad Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis nuteistasis skunde nurodė, kad jis 2020 metų pabaigoje nuo kito nuteistojo, atvežto iš Kauno tardymo izoliatoriaus, užsikrėtė COVID-19 infekcija.
Pareiškėjas teigė, kad po šios ligos pablogėjo jo sveikata, izoliacijos laikotarpiu negalėjo pasivaikščioti gryname ore ir dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų.
Išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, jog kalinimo įstaigos administracija, perkeldama kitą nuteistąjį, nuo kurio pareiškėjas galimai užsikrėtė koronavirusu, pažeidė įsakymą dėl koronaviruso valdymo bausmių vykdymo sistemoje.
Teismo manymu, pareiškėjas vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus pataisos namai pažeidė minėtame įsakyme nustatytus reikalavimus.
Teismo manymu, pareiškėjas vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus pataisos namai pažeidė minėtame įsakyme nustatytus reikalavimus
Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai nurodyti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką asmeniui.
„Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl kilusios neturtinės žalos yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais, be to, pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kuriais remdamasis apskaičiavo jam tariamai kilusios neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas iš esmės tik teigė, kad Vilniaus pataisos namų administracijos saugumo reikalavimų pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius, tačiau jų nedetalizavo ir neįrodė“, – paskelbė teismas.
Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl padaryto pažeidimo būtų patyręs ilgalaikių išgyvenimų ar kitų neigiamų padarinių, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai kilti.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
