Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos užsakymu atlikto naujo tyrimo duomenimis, šalies kunigai nepritaria prieštaringai vertinamam „Sinodo keliui“, pranešė naujienų agentūra CNA.
Tyrimas, oficialiai pavadintas „Kas tampa kunigu?“, parodė, kad dvasininkai yra „atsiriboję nuo Bažnyčios reformos problemų“, gegužės 17 d. teigė pagrindinis jo autorius Matthias Zellmannas.
„Kunigai taip pat aiškiai nepritaria Vokietijos ‚Sinodo keliui‘”, – pabrėžė M. Zellmannas.
Pasak Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pareiškimo, tyrimo tikslas buvo ištirti „naujai įšventintų kunigų socialinę ir religinę kilmę bei motyvaciją, kad, remiantis gautais rezultatais, būtų galima priimti strateginius personalo sprendimus“.
Mokslininkai kreipėsi į visus 847 kunigus, įšventintus 2010-2021 m. Vokietijoje, kad šie dalyvautų tyrime. „Iš viso tyrime dalyvavo 17,8 proc. reprezentatyvioji imtis”, – pažymėjo M. Zellmannas.
Be kita ko, daugiau nei 70 proc. apklaustųjų teigė, kad savo pašaukimą atrado „tylioje maldoje“. „Tad kur mūsų pastoraciniame kraštovaizdyje kurti tokias tylios maldos vietas?“ – klausia Fuldos vyskupas Michaelis Gerberis, vadovaujantis Vyskupų skyrimo komisijai.
Daugiau nei 70 proc. apklaustų Vokietijos kunigų teigė, kad savo pašaukimą atrado „tylioje maldoje“.
Matthias Zellmannas išreiškė susirūpinimą, kad kunigus labiau domina ganytojo ir liturgijos celebranto, o ne lyderio ar grupės vadovo vaidmuo. Tai neatitinka vaidmens, kurį kunigai turėtų atlikti „kaip stambesnių ir vis daugiau išteklių turinčių organizacijų vadovai“.
Kita didelė problema, kurią, pasak Zellmanno, nustatė tyrimas, yra ta, kad kunigas „Romos teologijoje“ užima ypatingą ir idealizuotą padėtį.
Dėl to taip pat reikia spręsti problemas ir valdyti pokyčius, sako vokiečių teologas: „Reikia ryžtingo, nuoseklaus ir dvasiškai bei teologiškai pagrįsto noro keisti kursą.“
Vis dėlto neaišku, ar kurso pokyčiai palies „Sinodo kelią“ palaikančius kunigus, ar net būsimus dvasininkus. Kaip pripažino Zellmannas, tikėtina, kad pašaukimų skaičius dar labiau mažės, turint omenyje, kad kunigai paprastai ateina iš daugiavaikių šeimų tikinčiųjų – šaltinis, kuris „išseko“.
„Sinodo kelias“ – daugiametis, daugiamilijoninis projektas, kurį 2019 m. iniciavo kardinolas Reinhardas Marxas – ne tik neįtikino Vokietijos kunigų, bet ir susilaukė kritikos dėl pačios savo prielaidos, požiūrio ir nutarimų iš popiežiaus Pranciškaus, kardinolų, teologų ir daugelio vyskupų visame pasaulyje.
Tačiau tuo pat metu dauguma Vokietijos katalikų esą yra abejingi šiam projektui. Pasak CNA Deutsch, 2020 m. rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad tik 19 proc. katalikų sutiko su teiginiu, jog „Sinodo kelias“ juos domina. Didžioji dauguma vokiečių atsakė neigiamai.
Ši išvada smarkiai kontrastuoja su R. Marxo teiginiais, kuris 2019 m. rugsėjį pareiškė, esą „daugybė tikinčiųjų Vokietijoje mano, kad šiuos klausimus reikia aptarti“.
Nuo to laiko “Sinodo kelio” asamblėjos priėmė rezoliucijas, reikalaujančias, kad Katalikų Bažnyčia priimtų translyčių ideologiją, moterų šventimus ir kitus prieštaringai vertinamus tikslus. Dabar organizatoriai siekia, kad projektas virstų nuolatine priežiūros institucija – vadinamąja Sinodo taryba – kuri kontroliuotų Katalikų Bažnyčią Vokietijoje.
