„Jei kyla kokių nors abejonių dėl Šventojo Tėvo meilės ir atsidavimo Ukrainai ir jos žmonėms, manau, kad mano buvimas čia skirtas tas abejones išsklaidyti“, – gegužės 19 d. susitikime su Lvivo meru Andrijumi Sadovyi ir Lvivo srities vadovu Maksymu Kozyckiu pasakė arkivyskupas Paulas Gallagheris, Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius, gegužės 18–20 dienomis lankydamasis Ukrainoje.
„Popiežiaus misija yra visuotinė, jis visada turi atsižvelgti į visas tautas ir rūpintis jų gerove. Jei popiežius kalba apie savo pasirengimą padaryti viską, ką gali – jis iš tikrųjų tai daro. Jei sako, kad yra pasirengęs vykti į Rusiją, tai iš tikrųjų reiškia, kad jis yra pasirengęs vykti į Rusiją: Ukrainos labui, kad padarytų viską, kas įmanoma dėl taikos“, – pažymėjo Vatikano diplomatijos vadovas.
„Ir galiu jus užtikrinti, kad net pastarosiomis dienomis popiežius gavo preliminarų prašymą padėti išspręsti vieną ypač sudėtingą problemą čia, Ukrainoje dabartinėje konflikto stadijoje, ir pasakė, jog yra pasirengęs padaryti viską, kas būtina“, – tęsė arkivyskupas, pridūręs, jog dabar aiškinamasi, kas ir kaip gali ją išspręsti.
Galima priminti, kad šiomis dienomis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad kreipėsi į visus svarbiausius tarpininkus, kad galėtų išgelbėti Ukrainos kovotojus iš Mariupolio.
Arkivyskupas P. Gallagheris taip pat užtikrino, jog popiežiaus žodžiai apie Ukrainą, apie jos žmonių siaubą ir kančias yra labai nuoširdūs ir kad jis stengiasi užtarti Ukrainos žmones, kiek tik gali.
Popiežius savo pasisakymuose pabrėžė, kad Ukraina yra laisva ir kad buvo pažeistas jos teritorinis vientisumas.
Šventasis Sostas, santykiuose su kitais, visapusiškai rėmė Ukrainos vientisumą, pažymėjo arkivyskupas, užsimindamas apie tai, kad Vatikanas visada smerkė 2014 metų Ukrainos teritorijų atplėšimus.
Ukraina, jos lyderiai ir žmonės turi suverenią teisę spręsti, kaip elgtis derybose dėl taikos ir kokių veiksmų imtis.
Kalbėdamas apie kvietimą, pakartotą susitikime su Lvivo miesto ir srities vadovais, popiežiui aplankyti Ukrainą, Vatikano diplomatas sakė, kad tam yra būtinos kelios sąlygos, taip pat įsitikinimas, kad toks vizitas nepablogins Ukrainos žmonių ar kovotojų, kuriuos dar reikia evakuoti, padėties, bet duos trokštamų vaisių. Vienas iš jo kelionės tikslų yra būtent tai aptarti su Ukrainos vadovais.
Pasak arkivyskupo, jis labai vertina savo susitikimus Ukrainoje, nes yra dalykų, kurių televizijos reportažuose ar nuotoliniuose pokalbiuose negalima suprasti. Susitikimas akis į akį leidžia paliesti ranka, žmonių veiduose perskaityti tas žaizdas, kurių kitaip negalima pamatyti, taip pat suprasti, ką daryti.
Tai arkivyskupas P. Gallagheris pakartojo ir gegužės 20-ąją, jau iš Kyjivo, po apsilankymo Bučos priemiestyje prie bendrų kapų, kuriuose buvo palaidota šimtai Rusijos kariuomenės barbariškai nužudytų civilių.
Pasak arkivyskupo, nors jis matė nuotraukas iš šios vietos, iš ortodoksų cerkvės rūsio, būti fiziškai joje yra sukrečianti patirtis. Buča yra šiuolaikiška, atrodo taip pat moderniai, kaip ir bet kuri kita Europos dalis – sunku net įsivaizduoti bendrus kapus tokiame kontekste. Veria širdį ir kelia siaubą, pagalvojus, ką čia vieni žmonės padarė kitiems, be jokio pagrindo, barbarišku būdu.
Šiuo metu, pripažino arkivyskupas, apie taiką ar susitaikinimą sunku galvoti ir kalbėti. Į šį baisų konfliktą, karą įtrauktų žmonių žaizdos labai gilios, o kančios didelės. Reikės daug laiko, kol ukrainiečiai susitaikys savo tarpe ir nepalyginamai daugiau laiko, kol susitaikys su Rusija. Žmonėms reikės laiko, kad išreikštų visas neigiamas emocijas. Būtent todėl reikia labai daug maldos, nes Dievas gydo žaizdas ir leidžia eiti pirmyn.
Bet, anot arkivyskupo, šiomis dienomis jis matė ir taip pat buvo giliai paliestas ukrainiečių užsispyrimo ir drąsos: laukuose ir miškuose vyksta darbai, visur valoma, atstatoma, su pakilia ir drąsia nuostata. Tai iš tiesų nusipelno visokeriopos pagarbos.
