Ši demografinė situacija – ne nauja istorijoje. Tokių atvejų būta daug kartų, todėl tiek priežastys, tiek sprendimai žinomi tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Romos imperija žlugo tiksliai tokiu pačiu būdu.
Tai nėra multifaktorinė problema (kaip politika, ekonomika, sveikata, švietimas ar verslas), o viena aiški priežastis, kurią reikia įvardinti tiesiai šviesiai, kol dar yra vilties, kad nykstančiųjų likutis turi sąmoningumo.
Tiesos momentas: pagrindinė priežastis yra pilnas gamtos dėsnių pažeidimas, nustojus laikytis būtinos minimalios seksualinių santykių tvarkos, kas per amžius vadinama morale, dora ir kt.
Žmonijoje žinoma, kad moralės esmė yra reguliuoti kreatyvinę seksualinę galią, kuri kuria vaikus arba gamina pačius žmones. Moralė – tai santykių tvarkos esmė visuomenėje.
Tam kuriama šeima, santuoka, o ne leidžiama visiems kopuliuotis kaip gyvuliams (nors ir tarp jų egzistuoja tam tikra tvarka). Jei nėra šios sveikos minimalios tvarkos – subtili santykių sistema sugriūva. Gamtos dėsnių nenuhackinsi.
Žvelgiant neuropolitine prasme, tai reiškia pilną „nugriuvimą” į radikalų kairįjį mąstymą – tiek politinio sparno, tiek neurologine funkcinės smegenų pusrutulių asimetrijos prasme. Toks mąstymas pasireiškia buku tingėjimu imtis atsakomybės, stengtis dėl kitų ir net dėl savęs. Žmonės tiesiog tingi gimdyti ir auginti vaikus, užsidaro primityviame buitiniame hedonizme, sudaiktėjime, prioritetizuodami negyvus, gražius, komfortiškus, madingus ir kokybiškus daiktus virš gyvų vaikų. Lieka jėgų tik auginti gyvūnus.
Tai kaip vaikų paleidimas be priežiūros ir užimtumo į gatvę, tik dideliu masteliu.
Energijos vertikalėje tai – kritimas į dugną: kairysis mąstymas yra grynas pasyvumas. Todėl ištraukti inertišką žmonių masę iš tokios būsenos labai sunku. Žvelgiant iš demografinės aritmetikos – net neįmanoma. Verta investuoti jėgas tik į aktyviąją visuomenės dalį, kuri dar nenukrito žemiau aktyvaus sąmoningumo ar demografinių „slenksčių”.
Žmonės tiesiog tingi gimdyti ir auginti vaikus, užsidaro primityviame buitiniame hedonizme, sudaiktėjime, prioritetizuodami negyvus, gražius, komfortiškus, madingus ir kokybiškus daiktus virš gyvų vaikų. Lieka jėgų tik auginti gyvūnus.
Žmogus pagal prigimtį yra socialinė būtybė – didžiausią prasmę, malonumą ir vertę gauna tik per bendravimą, o ne per daiktus. Todėl kelkime tokį klausimą: Jūs norite turėti kuo daugiau mylimų, brangių, artimų žmonių, draugų, vaikų, klientų, kolegų, bendraminčių, rinkėjų, pasekėjų, fanų, šalininkų, padėjėjų?
Ar kuo mažiau?
Manau, dauguma norėtų viso šio sąrašo, o visų pirma – vaikų.
Žmonės kopijuoja save todėl, kad tavo kopija yra viskas viename. Daiktai būtini išgyvenimui, bet juose slypi žymiai mažesnis malonumas nei bendravime su brangiais žmonėmis.
Gyvenimas remiasi augimu ir gausėjimu, o ne mažėjimu bei traukimusi.
Teorijų ir ideologijų kokybę įrodo vaisiai – jei visuomenė miršta demografiškai – reiškia daro esmines klaidas ir gamta sustabdo tokią ideologiją fiziškai.
Romos imperija žlugo tiksliai tokiu pačiu būdu: patricijai paskendo komforte ir buvo kviečiami daugintis bent jau vergai.
Taigi kiek dar Lietuvoje liko kreatyviškai-demografiškai sąmoningų žmonių? Jei pažiūrėti į gimusiųjų vaikų skaičių ir dauginti iš 2, tai metų bėgyje buvo apie 35 tūkst. aktyvių tėvų – 1,47 % iš 2.4 mln. lietuvių (jei iš gyventojų atmetus migrantus).
Bet kiek iš viso yra potencialių tėvų, su kuriais verta kalbėtis?
Tai kokia ta tikroji priežastis? Buitinis hedonizmas, paskendimas komforte, kairysis mąstymas ar seksualinė betvarkė?
Iš esmės tai viena ir tas pat, bet bendras vardiklis yra greitas, pigus malonumo – realiai trumpalaikio ir pigaus – avansinis vaikymasis savo ateities sąskaita.
O kadangi seksualinis malonumas yra pats stipriausias (greta valgymo, nes gamta taip sukūrė, kad išgyvenimas ir dauginimasis būtų motyvuojamas ne kančia, o stipriausiais malonumais) – tai seksas yra lyderis šiame sąraše. Ir būtent, jei sekse nėra tvarkos, disciplinos, normų – tai sunaikina visuomenę demografiškai.
Kartoju: jokie administraciniai, politiniai, buitiniai ar ekonominiai svertai demografijos nepakels ilgam laikotarpyje.
Seksualinė tvarka išplaukia ne iš lubų, o iš suvokimo, kad pasaulis sukurtas prasmingai.
Cituoju ir pritariu Astai Kuckaitei (jos mintims socialiniame tinkle): vaikų neturėjimas (ir nenorėjimas turėti) ne ekonominė priežastis, o vertybių piramidės apvertimas aukštyn kojom.
